„Mes manoma, kad rūšis ekstrateritorinių sankcijų, kurias planuoja JAV, neatitinka mūsų teisinių vizijų bei lūkesčių. Turime pripažinti, kad statyba apsunkinta, ir mes visvien manome, kad teisinga būtų projektą užbaigti. Šia linkme ir veikiame“, – trečiadienį sakė Angela Merkel, atsakydama į Bundestago narių klausimus.
Ji pakartojo oficialią Vokietijos vyriausybės poziciją – „Nord Stream 2“ yra „ekonominis projektas, turintis politinę dedamąją“.
„Todėl Vokietija dėjo daug pastangų, kad artimiausiems metams būtų pasirašyta (Rusijos dujų – red.) tranzito sutartis su Ukraina, iš jos nebūtų atimta galimybė tranzitu pumpuoti rusiškas dujas bei gauti iš to pajamų“, – kalbėjo Vokietijos kanclerė.
Kaip jau buvo skelbta, JAV Kongreso Atstovų Rūmams praėjusios savaitės pabaigoje buvo pristatytas abiejų partijų atstovų parengtas įstatymo projektas dėl sankcijų „Nord Stream 2“ išplėtimo. Šis projektas atitinka praėjusio mėnesio pradžioje JAV Senatui pateiktąjį. Taigi, abu JAV Kongreso rūmai vienu metu svarstys papildomas ribojančias priemones „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimui.
Antradienį JAV Senatas papildomas sankcijas „Nord Stream 2“ įtraukė į JAV gynybos biudžeto projektą.
2019-ųjų gruodžio 20-ąją JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“, šio dujotiekio tiesimas Šveicarijos bendrovės „Swiss Allseas“ trimis specialiais laivais buvo nedelsiant nutrauktas. Vamzdynas nutiestas 94 proc., projekto įgyvendinimas sustojo.
Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“, kuris yra vienintelis faktinis šio projekto vystymo bendrovės akcininkas, tikisi dujotiekį šiemet baigti tiesti nuosavu daugiafunkciniu statybos laivu „Akademik Čersky“.
„Gazprom“ partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
Šiuo metu galiojančios Vašingtono sankcijos nukreiptos prieš laivus, tiesiogiai užsiimančius vamzdžių klojimu po vandeniu. Naujų sankcijų taikiniai – laivų draudikai bei aptarnavimo įmonės, atliekančios geodezinius, tranšėjinius, suvirinimo ir kitus darbus. Sankcijos taip pat būtų nukreiptos prieš įmones, vykdančias vamzdynų bandymus ir juos sertifikuojančias, tai yra atliekančios darbus, be kurių vamzdynai negali būti pradėti naudoti.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje nuo Rusijos iki Vokietijos klojamas greta daugiau nei aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream“.
