Nors S.Wagenknecht ir neturi didelės įtakos, tačiau būtent jos sprendimas gali tapti lemtingas po naujų Bundestago rinkimų. „Atėjau į politiką todėl, kad norėjau pakeisti dabartines sąlygas“, – sakė ji.
„Aišku, kad galėčiau tai daryti geriau, jei būčiau ne opozicijos, o valdančiosios koalicijos dalimi“, – pridūrė 46 metų politikė, pasižymėjusi agresyviomis kalbomis parlamente.
Šiuo metu A.Merkel krikščionys demokratai ir koalicijos partneriai socialdemokratai dominuoja parlamente, turėdami 503 vietas iš 630. „Die Linke“ ir žalieji teturi 127.
Kai S.Wagenknecht kalba parlamente, A.Merkel demonstratyviai ignoruoja jos kalbą, rašydama trumpąsias žinutes ar garsiai kalbėdamasi su kolegomis. „Die Linke“ lyderė atsilygina retorinėmis atakomis, kaltindama jau daugiau nei dešimtmetį valdančią Vokietijos kanclerę dėl visų šalies problemų.
Vienintelė galimybė kraštutinių kairiųjų atstovei pagaliau įsiveržti į valdžios olimpą – sąjunga su socialdemokratais. Tiesa, čia S.Wagenknecht trukdo dideli nesutarimai užsienio politikoje.
Socialdemokratai palaiko NATO plėtros Europoje svarbą ir aistringai žvelgia į Europos Sąjungos federalizacijos procesą. Tuo metu „Die Linke“ nori išvesti Vokietiją iš NATO ir iš, pasak jų, pragaištingos euro zonos.
Didžiausias kraštutinių kairiųjų priešas – dabartinis Socialdemokratų partijos lyderis, Angelai Merkel prielankus vicekancleris Sigmaras Gabrielis.
„Dabartinės socialdemokratų partija ir ypač ponas Gabrielis seka tokia politine linija, kuri nėra suderinama su mūsų partijos tikslais“, – teigė S.Wagenknecht.
„Jei socialdemokratai išsirinktų vadovu tokią asmenybę kaip Jeremy Corbynas, reikalai Merkel galėtų susikomplikuoti “, – britų leiboristų lyderį liaupsino Vokietijos kraštutinės kairės atstovė.
Kai kurie Vokietijos politikos analitikai teigia S.Wagenknecht kalbose girdintys jos vyro, buvusio socialdemokratų lyderio Gerhardo Schroederio bendražygio Oskaro Lafontaine'o žodžius.
Partijos vadovu, finansų ministru buvęs O.Lafontaine'as iš partijos pasitraukė, kai buvo apkaltintas dėl katastrofiškai smukusių partijos reitingų ir nepasitikėjimo seniausia Bundestage partija.
Tiesa, S.Wagenknecht kryptis į kraštutinės kairės radikalias idėjas pasireiškė jau jaunystėje. Vienišos mamos Rytų Vokietijoje auginta mergina Vokietijų susijungimą vertino kaip savotišką aneksiją.
Jaunųjų komunistų platformai priklausiusi S.Wagenknecht netgi buvo gavusi pravardę „Stalino dukra“. „Vokietijos Demokratinė Respublika buvo viena iš taikiausių ir filantropiškiausių Vokietijos versijų per visą istoriją“, – kalbėjo ji.
Kalbėdama apie teroro atakas Paryžiuje ir karinę kampaniją Sirijoje, S.Wagenknecht taip pat nevyniojo žodžių į vatą: „Pirmasis veiksmas buvo individualaus terorizmo aktas, antrasis – valstybių teroras.“
Jei „Stalino dukrai“ pavyks atgaivinti buvusių Rytų Vokietijos gyventojų nostalgiją toms socialinėms garantijoms ir geopolitiniam pasyvumui, kurį užtikrino komunistų valdymo metai, po rinkimų ji gali tapti rimta jėga, sprendžiančia, kam teks valdančiosios daugumos ir vyriausybės formavimo galimybė.
