Neseniai lankydamasis Prancūzijoje esančioje lėktuvų „Airbus“ gamykloje Vokietijos ekonomikos ministras, vicekancleris Sigmaras Gabrielis žurnalistams pareiškė, kad taupymo politika patyrė nesėkmę.
Toks pasakymas yra vertinamas kaip kritika kanclerės A.Merkel politikai, kuria siekta suvaldyti krizę euro zonoje.
Nepasitenkinimas A.Merkel vykdoma politika yra stiprus ne tik gimtojoje Vokietijoje, bet ir kitose Europos šalyse. Politikai Romoje ir Paryžiuje piktinasi, kad kanclerė yra per daug dominuojanti figūra Europos politikoje ir veda ES bloga kryptimi.
A.Merkel yra kritikuojama ir dėl išankstinės paramos Jeanui Claude'ui Junckeriui rinkimuose į Europos Komisijos prezidento postą.
Nepasitenkinimas A.Merkel vykdoma politika yra stiprus ne tik gimtojoje Vokietijoje, bet ir kitose Europos šalyse. Politikai Romoje ir Paryžiuje piktinasi, kad kanclerė yra per daug dominuojanti figūra Europos politikoje ir veda ES bloga kryptimi.
Be to, nepaisant tikėtinos A.Merkel remiamo J.C.Junckerio pergalės rinkimuose į Europos Komisijos vadovą postą, pastarųjų dviejų politikų nuomonės taupymo klausimu smarkiai skiriasi.
Centro dešinės Liuksemburgo politikas J.C.Junckeris savo požiūriu į krizės euro zonoje Įveikimą yra artimesnis Vokietijos kanclerės varžovams socialdemokratams.
S.Gabrielis yra Vokietijos socialdemokratų partijos lyderis. Save jis pristato kaip galimą alternatyvą visoje Europoje nelabai mėgiamai A.Merkel.
Kanclerės sąjungininkai netruko apkaltinti S.Gabrielį kenkiant visos Vokietijos interesams.
Manoma, kad socialdemokratų lyderio atėjimu į valdžią yra suinteresuotas Prancūzijos prezidentas, socialistas Francois Hollande'as. Paryžius tikisi, kad valdžios kaita Berlyne sudarytų sąlygas ne taip griežtai laikytis ES Stabilumo ir augimo pakto.
Prancūzijos prezidentas siekia, kad nebūtų ribojamos valstybinės išlaidos šalies energetikos, mokslinių tyrimų ir technologijų sektoriams, net jei tai ir lemtų didėjantį biudžeto deficitą. Tokio požiūrio laikosi ir Vokietijos vicekancleris.
Prancūzijos prezidentas siekia, kad nebūtų ribojamos valstybinės išlaidos šalies energetikos, mokslinių tyrimų ir technologijų sektoriams, net jei tai ir lemtų didėjantį biudžeto deficitą.
A.Merkel iššūkį meta ir Italijos premjeras Matteo Renzi. Jis, kaip ir prancūzų politikai, tikisi, kad Stabilumo ir augimo pakto nebebus laikomasi taip griežtai. M.Renzi tikina, kad dabartinė taupymo politika Italijai užkerta kelią vykdyti būtinas struktūrines reformas, norint išvesti šalį iš sudėtingos ekonominės situacijos.
Ekspertai tvirtina, kad nuo pokyčių Berlyne priklausys visos Europos ekonomikos kursas. Valdančiojoje Vokietijos koalicijoje esantys socialdemokratai jau privertė priimti daug A.Merkel sąjungininkus piktinusių sprendimų – lyčių kvotos įteisinimą, pensinio amžiaus ribos sumažinimą iki 63 metų ir įstatymą dėl minimalios algos įteisinimo.
S.Gabrielis Vokietijos ekonomikos ministerijoje taip pat įkūrė darbo grupę, kuri yra atsakinga už socialdemokratinės Europos ekonomikos vizijos plėtojimą.