„Federalinė vyriausybė toliau laikysis savo pabėgėlių politikos kurso – visiškai ryžtingai – namuose ir užsienyje“, – atstovas Steffenas Seibertas sakė per spaudos konferenciją.
„Tikslas turi būti bendras: tvarus Europos sprendinys, kuris vestų prie apčiuopiamo pabėgėlių skaičiaus sumažėjimo visose Europos Sąjungos narėse“, – pridūrė jis.
Pasak S.Seiberto, A.Merkel ir toliau laikysis ES išorinių sienų saugumo stiprinimo ir bendradarbiavimo su Turkija, siekiant sumažinti pabėgėlių srautus, strategijų.
„Šalies viduje mes esame įsipareigoję supaprastinti integravimasi žmonių, kurie čia ieško apsaugos, kurie buvo priimti“, – sakė S.Seibertas.
„Tuo pačiu metu mes aiškiai pasakome, kad integruotis galima tik į mūsų įstatymų ir tvarkos sistemą, remiantis mūsų pagrindinių vertybių ir bendro sugyvenimo taisyklių pagrindu“, – kalbėjo atstovas.
Konservatyviajai CDU nepalankius rezultatus lydėjo smarkiai padidėjęs palaikymas dešiniojo sparno populistinei partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri anksčiau pateikė kontroversišką pasiūlymą šaudyti į migrantus, kad jie nemėgintų kirsti šalies sienos.
Balkanų kelio uždarymas padėjo
Kanclerė Angela Merkel pirmadienį pripažino, kad Vokietijai buvo naudingas Balkanų valstybių sprendimas uždaryti savo sienas ir taip sustabdyti į šiaurę keliaujančių migrantų srautą, tačiau, pasak jos, šis sprendimas nėra ilgalaikis.
„Neabejotina, kad Vokietijai naudingas (migrantų kelio uždarymas, bet) iš padėties Graikijoje matome, kad tai nėra tvarus sprendimas“, – sakė ji žurnalistams, kai jos partija dėl liberalios politikos pabėgėlių atžvilgiu patyrė skaudžių pralaimėjimų per savaitgalį vykusius trijų žemių regioninių parlamentų rinkimus.
Vakarų Balkanų šalims uždarius vadinamąjį migrantų maršrutą, Vokietijoje, į kurią pernai per dieną atvykdavo tūkstančiai prieglobsčio prašytojų, atvykėlių srautas gerokai sumažėjo.
A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) tapo rinkėjų pykčio taikiniu, pralaimėdama dviejose iš trijų žemių, kuriose vyko regioninių parlamentų rinkimai, net jos tradicinėje tvirtovėje – Badene-Viurtemburge.
Konservatyviajai CDU nepalankius rezultatus lydėjo smarkiai padidėjęs palaikymas dešiniojo sparno populistinei partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), už kurią, kaip pripažino A.Merkel, buvo „balsuojama protestuojant“ prieš CDU politiką.
Tačiau A.Merkel žadėjo toliau laikytis savo strategijos rekordiniam pabėgėlių srautui sumažinti, 2015 metais į šalį atvykus 1,1 mln. prieglobsčio ieškotojų.
Ji pasisako už bendrą Europos politiką – ES išorinių sienų saugumo stiprinimą ir bendradarbiavimą su Turkija migrantų srautui sumažinti.
„Manau, kad šis požiūris yra teisingas“, – sakė ji.
Likus kelioms dienoms iki ES viršūnių susitikimo, kuriame šalių lyderiai turi užbaigti derinti susitarimo su Turkija detales, A.Merkel leido suprasti, kad ji nėra linkusi duoti Ankarai visiškos veiksmų laisvės, siekiant minėto susitarimo.
„Yra su Turkija susijusių problemų, ir labai svarbu pasakyti, kad Turkija privalo įvykdyti tam tikras sąlygas, nėra jokio kompromiso“, – kalbėjo ji.
Daugiausia migrantų, bandančių pasiekti Europą, atvyksta per Turkiją, todėl bendradarbiavimą su Anakara Briuselis laiko svarbiausiu, siekiant pažaboti migrantų srautą.
Tačiau derybos dėl ES sienų apsaugos Turkijai nėra tiesiogiai susijusios su jos galutine naryste Bendrijoje, kalbėjo A.Merkel.
Ankaros ir Briuselio sutarties projekte, kuris buvo aptartas ES viršūnių susitikime pirmadienį ir turi būti užbaigtas kovo 17-18 dienomis, numatyta, kad Turkija atgal priims visus nelegaliai į Graikiją patekusius migrantus.
Ankara savo ruožtu reikalauja, kad ES priimtų tiek pat sirų pabėgėlių iš stovyklų Turkijoje, kiek jų bus grąžinama iš Graikijos. Tokia schema turėtų atgrasyti migrantus nuo pavojingų kelionių laivais per Viduržemio jūrą.
Be to, Ankara pageidauja milijardų eurų finansinės pagalbos, bevizio režimo savo piliečiams, vykstantiems į Šengeno zoną, taip pat paspartinti Turkijos stojimo į ES procesą, nors kai kam tokie reikalavimai atrodo per dideli.
