Vokietijos kanclerės A.Merkel CDU partija Berlyno žemės rinkimuose, vykusiuose sekmadienį, iškovojo vos 18 proc. balsų ir nusirito į žemiausią lygį nuo 1990-ųjų. Tuo metu dešiniojo populistinio judėjimo „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) palaikymas padidėjo.
Berlynas atskleidė, kad yra ko nerimauti
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R.Urbonaitė pažymi, kad neseniai rinkimuose į Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės parlamentą A.Merkel ir jos krikščionims demokratams likus tretiems, buvo kalbama, kad tai – išskirtinis rezultatas dėl žemių specifikos, tačiau Berlynas patvirtino ką kita.
„Trečioji vieta Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės rinkimuose buvo paaiškinta šios žemės specifika. Šioje žemėje yra didelis jaunimo nedarbas, apskritai gana didelis skurdas, o šie veiksniai natūraliai lemia labai daug protesto balsų. Bet, kad tai nėra išimtis, o prasidedanti tendencija, parodė Berlynas“, – teigia R.Urbonaitė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas politologas L.Kasčiūnas sako, kad, nors Bundestago rinkimų likimas bus sprendžiamas buvusioje Vakarų Vokietijoje, nes tos dalies balsai labiausiai lems rezultatą, Berlyno rinkimai yra raudonas signalas A.Merkel.
„Reikėtų turėti mintyje, kad rinkimų likimas sprendžiasi buvusioje Vakarų Vokietijoje, tačiau ir Rytuose A.Merkel su CDU turėdavo nemenką – 25–30 proc. – rinkėjų palaikymą, kuris dabar pastebimai sumažėjo. Rytai yra daug jautresni imigracijos, nedarbo klausimams, todėl AfD iškilimas čia natūraliai bus didesnis, nei Vakarų Vokietijoje. Didesni čia bus ir A.Merkel bei jos partijos nuostoliai“, – kalba L.Kasčiūnas
Klaida dėl migracijos politikos gali kainuoti daug
Kadangi A.Merkel nesugeba pripažinti padariusi klaidą dėl migracijos politikos, nesugeba pasiūlyti kitokio imigracijos politikos modelio, L.Kasčiūno teigimu, visuomenėje įvyko lūžis ir po jo dalies visuomenės lūkesčius labiausiai atliepė AfD partija. Todėl ji, anot L.Kasčiūno, taip sėkmingai pasirodė Berlyno žemės rinkimuose ir atėmė dalį balsų ne tik iš CDU, bet ir iš kitų partijų.
„Tačiau nemanyčiau, kad tai yra A.Merkel pabaiga. Mano įsitikinimu, ji tikrai finišuos pirma su CDU ir Vokietijos konservatorių frakcijos (CSU) bloku. Tačiau jie turi vieną rimtą problemą – jie neturi stiprios koalicinės galios, todėl problema bus sudaryti koaliciją.
Gali būti taip, kad sudaryti koaliciją gali pavykti socialdemokratams, kurie bus antri. Koaliciją jie gali formuoti kartu su Žaliųjų ir Kairiąja partijomis. Apie tokį pokytį Vokietijoje yra svarstoma ir tokiu atveju galima kalbėti apie A.Merkel eros pabaigą“, – sako politologas.
R.Urbonaitė taip pat neabejoja, kad A.Merkel ir CDU pamatai susvyravo. Pasak pašnekovės, Vokietijos krikščionys demokratai turėtų tikėtis labai sunkios rinkimų kovos, neatmestina ir pralaimėjimo tikimybė.
„Rezultatai Berlyne – pakankamai garsus signalas, kad A. Merkel turi labai gerai apgalvoti tolimesnę savo strategiją, nes jau kyla klausimų, ar iš tiesų CDU 2017-ųjų rinkimuose ves pati A.Merkel. Dar prieš porą metų tokie svarstymai dėl A.Merkel lyderystės būtų buvę neįsivaizduojami, – kalba R.Urbonaitė. – Pakeisti poziciją migracijos atžvilgiu A.Merkel ir jos partijai nebeužteks, reikės daugiau sprendimų. Jei A.Merkel nepavyks „perkrauti“ partijos branduolio ir pasiruošti naujam startui, gali būti labai sudėtinga, nes partija nebegali eiti iš inercijos. Nelabai tikiu, kad, nepaisant svarstymų, partija suras kuo pakeisti A.Merkel. Lengvos pergalės tikrai nereikėtų tikėtis, nereikėtų atmesti ir pralaimėjimo tikimybės.“