Sesuo pastojo
Po to, kai Rabia pasijuto nėščia ir su Omaru laukėsi kūdikio, jis ėmė būti dar atkaklesnis Malikos atžvilgiu. „Jis sakydavo man, kad jam nuobodu, ir aš maniau: „Aš turiu eiti“, – prisimena Malika.
Tuo pačiu metu spaudimas jai tekėti už Omaro brolio iš jos tėvų augo. „Mano tėvai iš tiesų norėjo, kad tekėčiau. Jie sakydavo, kad Omaras yra geras, taigi jo brolis bus irgi man geras“, – tęsė ji.
Prisimenu, kad žiūrėjau į miegančią savo mamą ir mąsčiau, kad tai paskutinis kartas, kai ją matau.
Bet vieną rytą kažkas pasikeitė. „Pasakiau tėvams, kad baigsiu darbą pusę šešių, tačiau baigiau ketvirtą. Nepasiėmiau net kitų drabužių su savimi. Prisimenu, kad žiūrėjau į miegančią savo mamą ir mąsčiau, kad tai paskutinis kartas, kai ją matau.“
Malika nuėjo į policiją, kuri padėjo jai rasti prieglobstį ir pranešė jos tėvams, kad ji saugi, tačiau atgal nesugrįš. Prabėgo daugiau kaip mėnuo, kai Malika rado drąsos paskambinti jiems ir pasakyti, kas nutiko.
„Visuomet buvau labai artima su savo tėvu, jam ir papasakojau tai, ką Omaras man padarė, sakiau, kad negalėjau anksčiau jiems to pasakyti, kad neužtraukčiau gėdos. Jis buvo labai nusivylęs“, – prisiminė ji.
Jis tepasakė: „Kaip mes nepastebėjome, kad mūsų dukra visiškai sugniuždyta?“. Malikos šeima vis dar nori, kad ji grįžtų namo, tačiau kol Omaras ir jos sesuo kartu, o Rabia nenori skirtis su juo dėl vaikų, Malika negali įsivaizduoti gyvenimo su jais.
Šiuo metu ji pradėjo naują karjerą kitame mieste. „Mane vis dar žudo mintys, kad jis taip lengvai gyvena, o aš kenčiu. Mano tėvai nori, kad grįžčiau namo, ir atsiprašo. Tačiau po to, kas nutiko, aš nė negalvoju apie tuos namus.“
