Turkija jau seniai kaltina Suomiją ir ypač Švediją teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).
Birželį Turkija, Švedija ir Suomija pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl, be kita ko, ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusį kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į Aljansą.
Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei.
„Prezidentas Erdoganas pažymėjo, kad nuo veiksmų, kurių imsis Švedija ir Suomija, priklausys, kaip greitai vyks patvirtinimo procesas... ir kada jis bus baigtas“, – nurodė Turkijos prezidentūra.
R.T.Erdoganas ir J.Stoltenbergas Stambule surengė privatų susitikimą, į kurį žiniasklaida negalėjo patekti.
Naujasis Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį lankysis Ankaroje ir susitiks su R.T.Erdoganu.
J.Stoltenbergas „palankiai įvertino svarbius ir konkrečius veiksmus, kurių abi šalys jau ėmėsi memorandumui įgyvendinti, ir pabrėžė, kad dėl jų narystės NATO taps stipresnė“, sakoma penktadienį paskelbtame Aljanso pareiškime.
Ketvirtadienį per spaudos konferenciją su Turkijos užsienio reikalų ministru J.Stoltenbergas pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO yra svarbus, nes jis „siunčia aiškią žinią Rusijai“.
Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių.
Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.