A. Applebaum žodžiais, tai, kad prieš darant reikšmingus susitarimus su Rusija reikėtų gerai pagalvoti, suprato ir kiti Europos lyderiai, kuriems konfliktas Ukrainoje ne tiek rūpėjo, ir net verslo atstovai, prieš imdamiesi veiksmų, pirmiausia gerai pagalvoja: „V. Putinas parodė, kad Rusija yra nestabili, ir privertė abejoti tiesa, kurią skleidžia Kremlius. Taigi manau, kad tai Rusijai atsiliepė labai neigiamai.“
– Kaip Europoje keisis viešosios informacijos erdvė, Rusijai įsteigus Kremliui pavaldžią žiniasklaidos agentūrą „Sputnik“ ir didinant finansavimą „Russia Today“?
– Manau, kad į šį klausimą kiekviena šalis turėtų atsakyti savarankiškai. Nemanau, kad, pavyzdžiui, Didžiajai Britanijai apskritai rūpi Rusijos skiriamas biudžetas žiniasklaidai, ji nemano, kad tai yra svarbu. Manau, kad Baltijos šalys yra susirūpinusios ir tokios turėtų būti ne tik dėl savo pačių žiniasklaidos, bet ir dėl vidaus politikos krypčių, ypač tų, kurios susijusios su didelėmis rusakalbių mažumomis. Tai itin svarbus klausimas. Rusijos žiniasklaida užsienyje yra pritaikyta kiekvienai šaliai išskirtinai. Pavyzdžiui, Graikijoje ji kitokia nei Italijoje, Ispanijoje, Lenkijoje.
– Ar Europos Sąjunga turėtų priimti kolektyvinį sprendimą, kaip priešintis propagandai?
– Manau, kad turėtų, tačiau abejoju, kad toks bus. Yra keletas strategijų, kurias Europa galėtų įgyvendinti. Galėtų būti padidintas finansavimas rusakalbei žiniasklaidai, kuri galėtų būti transliuojama, pavyzdžiui, iš Kijevo ar Rygos. Taip pat galėtų būti skiriama daugiau lėšų reportažams kurti Ukrainoje arba Rusijoje. Tokiu būdu būtų pateikiama daugiau tikros ir teisingos informacijos. Galimų sprendimų yra, tačiau reikšmingų, apimančių visą Europą sprendimų vargu ar bus.
