Informaciją apie sirų sukilėlių ir Rusijos derybas, kurioms iš Ankaros tarpininkauja Turkija, „Financial Times“ patvirtino keturi Sirijos opozicionieriai.
„Rusai ir turkai dabar kalbasi be JAV. Derybose Vašingtonas visiškai nedalyvauja, amerikiečiai net nežino, kas vyksta Ankaroje“, – dienraščiui teigė vienas sirų atstovas.
Derybos ar konsultacijos?
JAV prezidento Baracko Obamos administracija anksčiau ribotai rėmė sukilėlius ginklais ir kelis jų parengė mūšiams, tačiau amerikiečiai agresyvesnės paramos sirams nesuteikė.
O tuomet iniciatyvą perėmė Rusija, kuri pernai rugsėjį pradėjo karinę intervenciją Sirijoje. Oficialiai bombarduojamos grupuotės „Islamo valstybė“ pozicijos, tačiau kur kas dažniau taikomasi į didesnę grėsmę Maskvos sąjungininkui Basharui al Assadui keliančius nuosaikius sukilėlius.
Tuo metu išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau ne kartą teigė, kad galėtų bendradarbiauti su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir kartu sutriuškinti džihadistus Sirijoje.
Teigiama, kad sirų sukilėliai su rusais bendrauja ne pirmą kartą, tačiau tik dabar derybose dalyvavo tiek daug opozicinių grupuočių atstovų.
Tiesa, deryboms gali trukdyti įtampa Ankaros ir Maskvos santykiuose. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas neseniai pareiškė siekiantis B.al Assado nuvertimo, o tai tikrai negalėjo patikti Maskvai.
Rusija trečiadienį santūriai patvirtino, kad V.Putinas pasikalbėjo su R.T.Erdoganu po pastarojo pareiškimo, bet vienas Turkijos diplomatas atskleidė, jog Rusijos delegacija staigiai nutraukė derybas.
Y.Alyoussefas: „Tarpininkaujant turkams su rusais konsultuojamasi, kaip nuraminti aistras ir į miestą įvežti svarbiausių produktų. Padėtų net pakelis ryžių.“
Tuo tarpu sukilėlių grupuotės, pasivadinusios „Nour al-Din al-Zinki“ brigadomis, atstovas Yaseras Alyoussefas pokalbius su rusais pavadino „ne derybomis, o konsultacijomis“. Jis pridūrė, kad sėkmės kol kas nematyti.
„Tarpininkaujant turkams su rusais konsultuojamasi, kaip nuraminti aistras ir į miestą įvežti svarbiausių produktų. Padėtų net pakelis ryžių. Šiuo metu reikia visko – maisto, degalų, vaistų“, – teigė Y.Alyoussefas.
Lyg tyčia ketvirtadienį Rusija pasiūlė atverti keturis humanitarinius koridorius į apsiausto Alepo rytinius rajonus – planuojama ten nugabenti reikalingiausios pagalbos ir evakuoti sužeistuosius.
Amerikiečių įtaka menksta
Nors, kaip skelbia „Financial Times“, derybose pažangos matyti nedaug, vien rusų ir sukilėlių dialogas rodo, kad politinė dinamika Vidurio Rytuose keičiasi. Regiono šalys ir pagrindinės veikėjos, regis, jau apeina JAV ir ieško būdų tartis su Rusija.
O V.Putinas entuziastingai puoselėja įvaizdį vis galingesnio lyderio, kuris gali padėti susitarti.
Rusijos remiamas Alepo puolimas per 2016 metus kone sulygino šį kadaise didžiausią Sirijos miestą su žeme. O pastarąją savaitę režimo Damaske pajėgos nuosekliai stūmėsi į priekį ir atsiriekė daugiau nei trečdalį anksčiau sukilėlių kontroliuotos teritorijos.
Tarptautinio strateginių studijų instituto ekspertas Emile'is Hokayemas dėl vis menkesnio JAV vaidmens ieškant išeities iš krizės Sirijoje kaltina B.Obamą. Esą dėl jo ryžto stokos daugelis Vidurio Rytų šalių lyderių atsisuko į Maskvą.
„Amerikiečių požiūris į šį konfliktą iš esmės garantuoja, kad JAV bus vis mažiau svarbios – ne tik Sirijoje, bet ir visame regione. Vašingtonas prarado ir pagarbą, ir įtaką. Regiono politika keičiasi, o tai nutinka valdant B.Obamai“, – tvirtino E.Hokayemas.
Ir iš tiesų – rytinę karo nusiaubtos Libijos dalį valdantis generolas Khalifa Haftaras neseniai būtent į Maskvą vyko prašyti karinės paramos. Su Rusija susitarė ir Turkija – Ankara dabar gali siųsti savo pajėgas į Sirijos šiaurę. Su Kremliumi aktyviau bendrauja ir Egiptas bei Persijos įlankos šalys.
„Rusija bando sumažinti riziką – jai naudinga susitarti su Sirijos opozicija, – teigė Vidurio Rytų instituto Vašingtone Sirijos ekspertas Charlesas Listeris. – Jei Alepas kristų, Sirijos režimui reikėtų tiek daug pajėgų miesto išlaikymui, kad kiltų problemų kitur šalyje.
Tuomet režimas taptų priklausomas nuo iraniečių pagalbos, o Maskva norėtų apsieiti be jos.“
