Antras mėnulis: jis tikrai skrieja aplink Žemę, bet ne toks, kokį pamatė internautai

Internete platinamas įrašas su dviem greta danguje matomais mėnuliais kaip kažko antgamtiško ar sąmokslo įrodymu. Sunku patvirtinti, ar jame tikrai užfiksuotas dangaus kūnas, o ne atspindys ant stiklo. Bet toks vaizdas paaiškinamas ir moksliškai. Antrasis „mėnulis“ galėtų būti asteroidas, kuris dabar porą mėnesių skries aplink Žemę įstrigęs dėl jos gravitacinės traukos.
Žemė dabar turi mini mėnulį, bet tai nėra nieko antgamtiško, tik priartėjęs ir lėčiau skriejantis asteroidas
Žemė dabar turi mini mėnulį, bet tai nėra nieko antgamtiško, tik priartėjęs ir lėčiau skriejantis asteroidas / Ekrano nuotr. iš „YouTube“, kanalo „The Secrets of the Universe“

Dangus – virš Majamio

Vienu vaizdo įrašu rugsėjo 28 d. pasidalijo vienas „Facebook“ vartotojas iš Lietuvos.

Jame išties matyti du šviečiantys dangaus kūnai – jaunaties fazėje esantis mėnulis ir dar vienas, atrodantis panašiai į Žemės palydovą. Dėl prastos vaizdo kokybės sunku įvertinti, kas tiksliai tai yra.

„Virš Vatikano danguje užfiksuoti du mėnuliai“, – paaiškino internautas.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Kadre su dviem mėnuliais matyti šviesos atspindžiai, toks greičiausiai yra ir tariamas Žemės palydovas
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Kadre su dviem mėnuliais matyti šviesos atspindžiai, toks greičiausiai yra ir tariamas Žemės palydovas

Kitas „Facebook“ vartotojas po įrašu pakomentavo, esą „eilinį kartą nusimušė matrica“.

Tai gali būti užuomina į kurią nors teoriją, pavyzdžiui, kad kad geoinžinerijos būdu valdomi Žemės orai, kad Vatikanas užsiimąs slapta veikla, kad vyriausybės slapta kontroliuoja įvairius procesus.

Bet sąmokslų šie internautai ieško be reikalo. Visų pirma klipe matomas dangus ne virš Vatikano, – ekrane nurodyta, kad filmuota Majamyje.

Ir tai gali būti paaiškinta moksliškai. Tokių fenomenų jau būta, o antrasis „mėnulis“ esąs asteroidas, skriejantis aplink Žemę išlaikomas jos traukos.

Skrenda už 4,5 mln. km

Internete paieškojus informacijos apie du mėnulius virš Majamio galima rasti daugiau panašių įrašų socialiniuose tinkluose. Tiesa, daugelis internautų, nors ir stebėjosi vaizdu, nekėlė prielaidų, kad tai yra kažkas antgamtiško.

„YouTube“ taip pat esama įrašų, kuriuose šis reiškinys paaiškintas. Apie tai pasakojo ir įvairios žiniasklaidos priemonės.

VIDEO: Žemė porai mėnesių įgijo mini mėnulį – tai yra priartėjęs ir lėčiau skriejantis asteroidas

Pasirodo, kad rudenį mūsų planeta tikrai kuriam laikui gavo naują palydovą, pranešė Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ ir tinklalapis „Space“.

Rugsėjo viduryje „The Research Notes of the AAS“ publikuotame tyrime buvo paskelbta, kad maždaug miesto autobuso dydžio asteroidas pateks į Žemės gravitacijos lauką ir beveik du mėnesius skries aplink, tapdamas „mini mėnuliu“.

Šis periodas turėtų tęstis nuo rugsėjo 29 d. iki lapkričio 25 d. Vėliau šis dangaus kūnas, pavadintas 2024 PT5, grįš į „namus“ – aplink Saulę besisukantį asteroidų juostą.

„Objektas, kuris aplankys mus, priklauso Ardžunos asteroidų juostai, antrinei asteroidų juostai, sudarytai iš kosminių uolienų, kurios skrieja orbitomis, labai panašiomis į Žemės“, – tinklalapiui „Space“ paaiškino pagrindinis tyrimo autorius Madrido Complutense universiteto profesorius Carlosas de la Fuente Marcosas.

Anot jo, kai kurie asteroidai iš Ardžunos juostos gali priartėti prie Žemės maždaug 4,5 mln. km atstumu.

Jei tokie objektai skrieja palyginti nedideliu, kaip atsteroidams – apie 3 540 km/h – greičiu, jų geocentrinė energija gali tapti neigiama ir Žemės gravitacija jų kelią veikia stipriau nei įprastai.

Asteroidą rugpjūčio 7 d. aptiko NASA finansuojama programa Asteroid Terrestrial-Impact Last Alert System (Atlas). Jis yra maždaug 10 m ilgio, taigi visai nedidelis, palyginti su Mėnuliu, kurio skersmuo siekia 3 474 km. Tokio dydžio neužtenka pastebėti plika akimi, taigi abejotina, kad jis danguje būtų matomas kaip planetos palydovas.

Mokslininkų skaičiavimu, 2055 m. panašus mini mėnulis vėl sugrįš į Žemės orbitą.

VIDEO: Žemė porai mėnesių įgijo mini mėnulį – tai yra priartėjęs ir lėčiau skriejantis asteroidas

Vadinamieji mini mėnulio įvykiai būna dviejų tipų. Vieni – ilgi, kai asteroidas vieną ar du kartus apsisuka aplink Žemę planetą ir tai trunka vienerius ar daugiau metų.

Kiti – trumpi, kai nedidelis dangaus kūnas neužbaigia nė vieno apsisukimo. Tai gali trukti vos kelias dienas, savaites ar kelis mėnesius.
C. de la Fuente Marcoso teigimu, kol kas mokslas užfiksavo du ilguosius mini mėnulius – 2006 m. RH120 ir 2020 m. CD3. Paskelbti trys trumpieji (1991 m. VG, 2022 m. NX1 ir dabartinis), tačiau yra ir keletas kitų nepaskelbtų objektų.

Kažin ar nufilmuotas dangaus objektas

Vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo minėtas „Facebook“ vartotojas, užfiksuotas ne dabartinis mini mėnulis. Mat filmuota pernai – „TikTok“ vartotojas, iš kurio paskyros klipas paimtas, jį paviešino 2023 m. kovo 25 d. (kadre matoma data greičiausiai reiškia kovo 24 d.)

Beje, apskritai neaišku, ar tai tikrai buvo antras mėnulis, kaip aiškina kiti internautai. Mat tarp jo surašytų raktažodžių yra ir tokie, kaip „ateiviai“ bei „mėnulio sąmokslas“.

Net komentatoriai suabejojo, ar įraše tikrai matyti kažkoks dangaus kūnas. Jie atkreipė dėmesį, kad klipe užfiksuotų automobilių vaizdas susiliejęs, tad greičiausiai buvo filmuojama per stiklą ar kitą permatomą objektą, tad antras „mėnulis“ galėjo būti tik šviesos atspindys.

123rf.com nuotr./Atakamos dykuma, Čilė
123rf.com nuotr./Atakamos dykuma, Čilė

Kita „TikTok“ vartotoja įrašą su panašiu vaizdu danguje paskelbė rugsėjo 27 d., taigi prieš asteroidui 2024 PT5 priartėjant prie Žemės ir tampant mini mėnuliu.

15min verdiktas:iš dalies melas. Vaizdo įraše su dviem mėnuliais matyti šviesos atspindžiai, toks greičiausiai yra ir tariamas Žemės palydovas. Bet antrą mėnulį Žemė kartais turi – tai yra asteroidas, kurį laiką skriejantis aplink mūsų planetą.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kištukiniai lizdai su USB jungtimi: ekspertas pataria, ką reikia žinoti prieš perkant
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas