„Stoviu čia kaip Europos ir Norvegijos pasipriešinimo judėjimo atstovas, – kalbėjo A.B.Breivikas. – Įvykdžiau patį įspūdingiausią ir rafinuočiausią išpuolį Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.“ Tai pirmasis kartas kai jis asmeniškai teismui davė parodymus.
Tiesioginę teismo transliaciją galite stebėti čia.
Savo kalboje vyras pažymėjo, kad jei galėtų, pakartotų tai, ką padarė. Ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas pripažino įvykdęs teroristinį išpuolį šalies sostinėje Osle, nusinešusį aštuonių žmonių gyvybes, o po to sušaudęs dar 69 žmones Utojos saloje įvykusioje valdančiosios Darbo partijos stovykloje.
Tačiau A.B.Breivikas nepripažįsta savo baudžiamosios kaltės. Savo veiksmus jis laiko „žiauriais, bet būtinais“ ir tvirtina veikęs vienas, gindamasis nuo „valstybės išdavikų“, atvėrusių Norvegiją multikultūralizmui ir sudariusių sąlygas „musulmonų invazijai“ į Europą. Pirmadienį A.B.Breivikas pareiškė nepripažįstąs Norvegijos teismo.
„Šie veiksmai grįsti gerumu, ne blogiu“, – apie išpuolius kalbėjo A.B.Breivikas, pridurdamas kad sušvelnino savo retoriką rūpindamasis išpuolių aukomis.
Pasak BBC, A.B.Breiviko parodymai taps svarbiausiu veiksniu, nulemsiančiu teisėjų kolegijos sprendimą ar jis yra pakaltinamas ar nepakaltinamas. A.B.Breiviko psichinė būklė yra vienas iš esminių teismo, truksiančio apie dešimt savaičių, klausimų.
Kultūrinis karas
Išpuolius A.B.Breivikas vadino „prevenciniais“, kuriais siekta išvengti kultūrinio karo Europoje. „Liepos 22-osios atakos buvo prevencinės atakos. Veikiau gindamasis vardan savo žmonių, savo miesto, savo šalies “, – A.B. Breivikas sakė po ilgiau nei valandą trukusios kalbos, per kurią jis aiškino savo islamofobinę ir prieš multikultūralizmą nukreiptą ideologiją.
Nepaisant pakartotinių teismo pirmininkės Wenche Elizabeth Arntzen įsiterpimų, kuriais norėta sustabdyti A.B.Breiviko kalbą, kuriai buvo numatyta skirti 30 minučių, pastarasis atkakliai tvirtino turįs daugiau ką pasakyti, nors ir sutiko apsiriboti vien pareiškimais apie Norvegiją. „Kritiškai svarbu, kad galėčiau paaiškinti (žudynių) priežastį ir motyvus“, – pareiškė šis.
Pasak A.B.Breiviko, Vakarų Europoje po Antrojo pasaulinio karo palaipsniui įsigalėjo „marksistai ir multikultūralistai“, nes šiose šalyse nebuvo lyderių „antikomunistų“, tokių kaip JAV senatorius Josephas McCarthy.
Šis konservatyvus senatorius įgijo didelę įtaką savo šalyje praeito amžiaus 6-o dešimtmečio pradžioje, skelbdamas sensacingus, tačiau neįrodytus kaltinimus dėl komunistų skverbimosi į aukščiausius JAV valdžios sluoksnius.
J.McArthy inicijuoti tyrimai lėmė termino „makartizmas“ atsiradimą – juo nusakomas nekaltų žmonių persekiojimas, kaltinant, kad jie išpažįsta komunistų ideologiją. „Tačiau netgi McCarthy buvo pernelyg nuosaikus“, – pareiškė A.B.Breivikas.
Prašė būti išteisintas
Pasak A.B.Breiviko, Oslas yra tapęs „multikultūriniu pragaru“, o „krikščionys mūsų dienomis yra persekiojama mažuma“. Jis pridūrė, kad „musulmonų liejamo kraujo upės“ dabar teka Europos miestuose, primindamas išpuolius Madride, Londone ir Tulūzoje.
„Multikultūralizmas yra savęs griovimo ideologija“, – aiškino kaltinamasis, reikšdamas panieką liberaliai Norvegijos imigracijos politikai.
Darbo partijos jaunimo organizaciją AUF jis prilygino nacistiniam Hitlerjugendui, taip pat aiškino pasirinkęs ją taikiniu Utiojoje, nes „dauguma AUF narių yra naivūs ir indoktrinuoti“.
„Jie buvo ne nekalti vaikai, o politikos aktyvistai“, – pažymėjo A.B.Breivikas. Tuo metu aukų artimieji nepatikliai purtė galvas ir nekantravo, kad ši kalba būtų baigta.
Aukų artimiesiems atstovaujanti advokatė Mette Yvonne Larsen (Metė Ivonė Larsen) taip pat pertraukė A.B.Breiviką, pareiškusi, kad jo klientai skundžiasi, jog kaltinamasis stengiasi paversti teismą platforma skleisti savo ekstremistinėms pažiūroms.
Atsižvelgusi į teisininkės pastabas, teismo pirmininkė dar kartą paragino A.B.Breiviką užbaigti savo kalbą.
Šis atsakė, kad jeigu jam nebebus leista tęsti, jis gali nuspręsti visiškai nekalbėti.
A.B.Breivikas perspėjo, kad Europa žengia į pilietinį karą tarp „nacionalistų ir internacionalistų“, taip pat gyrė kitų Senajame žemyne įvykdytų ultradešiniųjų ekstremistų išpuolių autorius.
Jis paminėjo Peterį Mangsą, Švedijos įtariamą dėl ginkluotų išpuolių prieš imigrantus 2010 metais, taip pat tris vokiečius – Uwe Boehnhardtą, Uwe Mundlosą ir Beate Zschaepe, įtariamus 2000–2007 metais nužudžiusius aštuonis turkų kilmės asmenis, vieną graiką ir policininkę.
A.B.Breivikas savo pasisakyme tikino „remiąs Pietų Korėjos ir Japonijos modelį“. „Manęs negąsdina perspektyva visą savo gyvenimą praleisti kalėjime, – teisme kalbėjo A.B.Breivikas. – Gimiau kalėjime, kuriame negalėjau išreikšti savo įsitikinimų. Šis kalėjimas vadinasi Norvegija.“
Baigdamas savo pareiškimą A.B.Breivikas sakė gynęs Norvegiją ir paprašė būti išteisintas.
Po pietų pertraukos prokurorai pradėjo kryžminę A.B.Breiviko apklausą. Tarp apklausos temų – uniformos pasirinkimas ir vyro tikinimas, esą jis yra Tamplierių ordino riterių narys. Kiek anksčiau prokurorai tvirtino, kad ši grupė neegizstuoja.
Savo ruožtu A.B.Breivikas tikino, kad grupė turi keletą narių, bet pripažino, kad kalba, kurią jis naudojo apibūdindamas šią grupę, galėjo būti „pompastiška“. A.B.Breivikas taip pat leido suprasti, kad įkvėpimo savo išpuolių strategijoms sėmėsi iš teroristinio tinklo „al-Qaeda“.
Per kryžminę apklausą vyras taip pat tvirtino, kad egzistuoja dar „kitos dvi ląstelės“, kurių kiekvieną sudaro po vieną asmenį. Ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas kalbėj, kad terminas „viršininkas“, kurį jis naudoja kalbėdamas apie save, reiškia „asmenį, kuris turi valdžią ir laisvų ryšių su kitomis dviem ląstelėmis“.
Nušalino tarėją
Teismo procesas antradienį prasidėjo 30-ies minučių pertrauka, kaltinamojo advokatams pranešus, kad vienas iš penkių teisėjų kolegijos narių praėjusių metų liepą rašė, jog A.B.Breivikui turėtų būti skirta mirties bausmė. Tarėją apkaltinus šališkumu, teismas sprendė, ar jį nušalinti.
Kolegiją sudaro du teisėjai ir trys tarėjai. Tarėjas – eilinis visuomenės narys. Nusprendus tarėją nušalinti, jis buvo pakeistas vienu iš dviejų kandidatų, teismo procesą stebėjusių ir pirmadienį.
Įprastai filmavimo kameros neįleidžiamos į Norvegijos teismus. Tačiau ši byla traktuojama kaip ypatinga. Žmonės nori matyti, kas vyksta ir sekti teismo procesus. Tačiau teismas uždraudė televizijoms transliuoti kaltinamojo pasisakymą.
Nuliūdins norvegus
Įžengęs į Oslo apygardos teismo salę A.B.Breivikas šypsojosi ir, kaip ir pirmadienį, pademonstravo ultradešiniųjų aktyvistų pasisveikinimo ženklą.
Pasak BBC korespondento Osle Steve'o Rosenbergo, A.B.Breiviko gynėjai jau prieš kurį laiką įspėjo, kad daugelį norvegų vyro parodymai nuliūdins. Užuot reiškęs gailestį, A.B.Breivikas, kaip manoma, pareikš apgailestavimą, kad jam nepavyko nužudyti daugiau žmonių.
Per teismą „jis ne vien gins (savo veiksmus), bet taip pat, manau, apgailestaus, kad nežengė dar toliau“, – praeitą savaitę sakė A.B.Breiviko pagrindinis advokatas Geiras Lippestadas.
Jo advokatė Vibeke Hein Baere sekmadienį televizijai „TV2 Nyhetskanalen“ sakė, kad jos klientas pasiruošęs duoti parodymus procese, kuris turėtų prasidėti antradienį, ir jau ruošia savo kalbos apmatus. Tačiau advokatė tvirtino, kad A.B.Breivikui nebus leista teisme sakyti ideologinių kalbų.
Pakaltinamas ar nepakaltinamas?
Pagrindinis klausimas per 10 savaičių truksiantį bylos nagrinėjimą – ar A.B.Breivikas yra pakaltinamas ir gali atsakyti už savo veiksmus. Nuo šio klausimo priklausys, ar jis bus pasiųstas į kalėjimą, ar į uždarą psichiatrijos kliniką.
Teismo nurodymu atliktos pirmosios psichiatrinės ekspertizės išvados skelbė, kad A.B.Breiviko psichika sutrikusi, o antrąjį tyrimą vykdę ekspertai buvo priešingos nuomonės.
Liepos 22 dieną aštuoni žmonės žuvo, A.B.Breivikui detonavus sprogmenų prikrautą automobilį prie vyriausybinių pastatų Oslo centre. Viename iš jų įsikūręs Darbo partijos vadovo premjero Jenso Stoltenbergo biuras, tačiau per šią ataką jo ten nebuvo.
Vėliau A.B.Breivikas nuvyko į Utiojos salą, esančią netoli Oslo. Persirengęs policininku, jis ilgiau nei valandą metodiškai šaudė į šimtus žmonių, susirinkusių į valdančiosios Darbo partijos jaunimo vasaros stovyklą.
Utiojoje jis nušovė 69 žmones, daugiausia paauglius, įstrigusius nedidelėje širdies pavidalo ežero saloje, skalaujamoje ledinio vandens. Ši ataka tapo didžiausiomis kada nors vieno ginkluoto užpuoliko įvykdytomis žudynėmis.
Kalėjimas arba psichiatrinė ligoninė
33 metų A.B.Breivikas kaltinamas įvykdęs „teroro aktų“, už kuriuos jam gresia iki 21 metų kalėjimo, nors šis nuosprendis gali būti neribotą laiką pratęstas, jeigu nuteistasis būtų pripažįstamas tebekeliančiu grėsmę visuomenei. Ji taip pat gali būti pasiųstas į uždarą psichiatrijos kliniką – galbūt visam gyvenimui.
A.B.Breivikas pripažįsta žudęs ir nori būti pripažintas sveiko proto bei atskaitingu už savo veiksmus, kad jo antiislamiška ideologija, išdėstyta 1 500 puslapių manifeste, kurį ekstremistas paskelbė internete prieš pat atakas, būti vertinama rimtai, o ne kaip pamišėlio kliedesiai.
Jis sakė, kad teismo sprendimas pasiųsti jį į psichiatrijos kliniką būtų „blogesnis nei mirtis“.
