– Irano politinė sistema yra sudėtinga. Ayatollah Ali Khamenei yra aukščiusiasis lyderis visam gyvenimui ir jis pripažįsta visas politikas. Tačiau prezidentas keičiasi kas ketverius metus. Ką iš tiesų prezidentas pajėgus nuveikti?
– Šiuo atveju svarbu paminėti skirtumą tarp politikų, kurie iš tikrųjų priima sprendimus, ir politikų, formuojančių ateities politiką. Revoliucijos, religinis lyderis turi neginčijamą autoritetą kartu su savo patarėjų taryba.
Tačiau Islamo Respublikoje yra ir kitų tarybų, kuriose formuojama politika. Kai kurios yra renkamos, pavyzdžiui, parlamentas, Ekspertų taryba, miestų ir apskričių tarybos. Kitas sudaro elitas, pavyzdžiui, Globėjų taryba, Vertinimo taryba ir Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba. Kuo labiau su šiomis tarybomis bendradarbiauja prezidentas, tuo daugiau įtakos jis turi formuodamas politiką.
Revoliucijos lyderis yra svarbiausias asmuo sprendžiant svarbius klausimus. Kaip į šiuos klausimus atsakoma, sprendžia vyriausybė. Geras šio bendradarbiavimo pavyzdys – susitarimas dėl atominės energijos. A.A.Khamenei nustatė pirmines šio susitarimo sąlygas, tačiau, kokie bus konkretūs žingsniai, ir dėl smulkmenų nusprendė vyriausybė ir prezidentas.
– Prezidentas H.Rouhani prieš ketverius metus daug pažadėjo savo rinkėjams. Jis žadėjo paleisti politinius kalinius, parengti Žmogaus teisių įstatymo projektą, suteikti nuomonės laisvę ir lygybę moterims, tačiau savo pirmosios kadencijos metu jis nuveikė nedaug. Kokius konkrečius dalykus jis pakeitė?
– Mano nuomone, pats svarbiausias pokytis H.Rouhani vyriausybės laikotarpiu yra susijęs su tendencijomis, ir mes turėtume atskirti tendenciją, nukreiptą į pokyčius, ir patį pokytį. Vienas iš pavyzdžių – moterų galimybė dalyvauti politikoje. Labai nedaug moterų turi teisę tai daryti, tačiau nuo H.Rouhani kadencijos pradžios iš tiesų atsirado daugiau moterų parlamente ir ministrų kabinete. Tas pats su etninėmis mažumomis: pirmą kartą tarp parlamento narių galime išvysti kurdų iraniečių ar iš sunitų kilusį viceministrą.
Jei įsigaliotų įstatymų pakeitimai ir būtų panaikinta mirties bausmė nuteistiems narkotikų vartotojams bei jų platintojams, egzekucijų sumažėtų net 4 tūkstančiais
Egzekucijų skaičius itin baugina, tačiau čia taip pat vyrauja teigiamo pokyčio tendencija. Jei įsigaliotų įstatymų pakeitimai ir būtų panaikinta mirties bausmė nuteistiems narkotikų vartotojams bei jų platintojams, kurie sudarydavo du trečdalius visų mirties bausmių, egzekucijų sumažėtų net 4 tūkstančiais.
Mirties bausmė iki šiol nėra uždrausta, tačiau egzekucijų skaičius labai sumažėjo. Bendrai paėmus, vyriausybė turėtų parodyti daugiau politinės valios šių problemų sprendimui, pasipriešindama konservatyvioms kraštutinėms grupuotėms. Tai ilgas procesas, kuris neabejotinai turėtų sudaryti dalį antros H.Rouhani kadencijos.
– Iš kurių galios centrų H.Rouhani galėtų tikėtis paramos, jį perrinkus?
– Prieš atsakant reikėtų peržvelgti H.Rouhani kabinetą. Svarbu suprasti, kad ne kiekvienam prezidentui pavyksta suburti autoritetingą kabinetą, vertinamą tiek valstybės sluoksniuose, tiek visuomenėje, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas, naftos ministras Bijanas Zanganehas, pramonės ir verslo ministras Mohammadas Reza Nematzadehas ar finansų ministras Ali Tayebnia. Taigi H.Rouhani yra pripažintas kaip vadovas, sugebėjęs surinkti tokios aukšto kalibro komandą.
Šalies religinis lyderis kartu su kariuomenės ir nacionalinio saugumo vadovais, žinoma, palaiko H.Rouhani perrinkimą. H.Rouhani gali toliau tęsti ginčus su teismu ir jo vadovu Sadeghu Larijani, susijusius su kaltinimais dėl piktnaudžiavimo lėšomis. Šie konfliktai rodo, kad socialines reformas ir toliau bus sunku vykdyti.
– Savo knygoje rašote apie religines ir respublikines sroves Irano politinėje sistemoje. Kiek yra stipri Respublikos valdžia ir ar ji gali visiems laikams pakeisti sistemą?
– Galime aiškiai matyti gyventojų poreikį dalyvauti politikoje. Nepaisant traumuojančių pasekmių po 2009 m. protestų, daugybė politiškai aktyvių žmonių įdėjo daug savo pastangų prezidento rinkimų metu 2013 m., taip pat dalyvavo Parlamento bei Ekspertų tarybos rinkimuose 2016 m. Šios jų atkaklios pastangos rodo, koks svarbus yra respublikonizmas paprastiems iraniečiams. Jie stengiasi jį sustiprinti, kad jis atsilaikytų prieš religines jėgas. Tikėkimės, kad išorės stebėtojai ir pati Irano diaspora vertina šias pastangas.
Aš nematau scenarijaus, kuris pakeistų Islamo respublikos politinę sistemą. Dėl išrinktų institucijų pozicijų stiprėjimo pastebimai auga politinis atsakingumas ir jautrumas – valstybės atsakomybė už savo gyventojus.
Adnanas Tabatabai yra CARPO tyrimų centro Bonoje (Vokietija) vienas iš įkūrėjų ir generalinis direktorius. Jis konsultuoja ES, Vokietijos vyriausybę ir politines ne pelno organizacijas Irano klausimais.Taip pat jis yra Diuseldorfo universiteto kviestinis lektorius ir knygos „Rytas Irane“ autorius.