Apie solidarumą: „Kas iš mūsų bus tie patys mažiausieji, patys vargingiausieji, kuriuos privalome priimti šimtosiose nepriklausomybės metinėse? Galbūt tai mūsų miesto etninės mažumos arba bedarbiai, kurie yra priversti emigruoti. Galbūt tai vieniši seneliai, o gal jaunuoliai, nerandantys gyvenimo prasmės, nes yra netekę savo šaknų“.
Apie sovietų ir nacių aukas: „Visa Lietuva tai gali paliudyti, kai nukrečia šiurpas vien tik ištarus žodį Sibiras, arba getai Vilniuje, Kaune ir kitur (...). Prisimindami šiuos laikus, prašykime Viešpatį, kad suteiktų mums įžvalgumo dovaną, kad galėtume laiku atpažinti pražūtingas užuomazgas pasirodančias įvairiais pavidalais“.
Apie Lietuvos misiją: „Viešpatie, te Lietuva būna vilties švyturiu. Kad būtų veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai prieš bet kokią neteisybę. Skatinanti kūrybinius siekius apginti visų žmonių, ypač bejėgių ir pažeidžiamųjų teises. Ir kad būtų sutaikinimo ir skirtingumų harmonijos mokytoja.“
Apie Bažnyčios atvirumą: „Sako, žmonės neateina. Eik juos atrasti! Eik jų atrasti! Mūsų vaikai neateina? Sugalvok kažką ir padėk! Viešpats nori ganytojų vyrų ir moterų kaip žmonių, o ne valstybinių klierikų. Ką daro valstybinis klierikas – kunigas? Jis turi darbotvarkę, jis atidaro biurą konkrečiu metu, padaro savo darbą ir uždaro biurą. Jis nesuartėja su žmonėmis. Kristaus sekimas nereiškia, kad reikia gyventi kaip valstybiniam klierikui..
Apie sekmadienio pietus: Baigdamas Mišias, popiežius su šimtatūkstantine minia Kaune atsisveikino lietuviškai: „Gražaus sekmadienio! Skanių pietų!“.
-
Popiežius po „Viešpaties angelo“ maldos prakalbo lietuviškai: „Gražaus sekmadienio! Skanių pietų!“
-
Kodėl per šv. Mišias Kaune popiežius ir dvasininkai dėvėjo žalius drabužius
-
Popiežiaus susitikime su Baltijos šalių pašvęstaisiais – neplanuotas pokalbis su vienuolėmis
-
Popiežius Kaune kvietė kunigus būti arčiau žmonių: „Sako: žmonės neateina. Eik juos atrasti“
