Komiksai, šmaikštaujantys autoriai pačias blogiausias uošvienes nušviečia lyg monstres, bet net ir pačios geriausios anytos vadinamos problema, rašo BBC.
Indijoje anytos stereotipiškai vaizduojamos lyg pamišusios kontrolierės – jos tapo nesąžiningu juokelių objektu. Šioje šalyje dauguma moterų po vedybų persikelia gyventi pas vyrą ir santykiai, kurie užmezgami su vyro mama, yra nepaprastai svarbūs. Šeimų gyvenimiška patirtis prisideda prie prastos anytų reputacijos.
Indijoje anyta dažnai vaizduojama lyg priešingybė Bolivude vaizduojamoms kenčiančioms motinoms. Ji yra vadovaujanti figūra, atimanti iš marčios sprendimų teisę ir tvirtai kontroliuojanti sūnų, bendrą šeimos ūkį. Anyta buvo ilgiausiai Indijoje transliuojamo televizijos serialo pagrindine heroje, ši muilo opera vadinasi „Nes anyta kažkada taip pat buvo marti“.
Dabar Indijos uošvienės yra rimtų akademinių tyrimų objektas, turbūt tokie atliekami pirmąkart. 2018 metais tyrėjai nuo Bostono iki Delio apklausė 671 ištekėjusią 18-30 metų moterį iš 28 kaimų Indijoje, Utar Pradeše, tai itin konservatyvi šiaurinė valstija, kurios populiacija prilygsta Brazilijai.
Vidutinis apklaustos moters amžius buvo 26 metai, o jos vyro – 33 metai. Dauguma moterų buvo induistės iš žemesnės kastos, 60 proc. šeimų priklausė dirbamos žemės plotas. Kone 70 proc. moterų gyveno kartu su savo anytomis.
Tyrėjus domino moterų socialiniai ryšiai – artimieji, draugai. Jų buvo klausiama, kokį poveikį anytos padarė formuodamos jų santykius su išorės asmenimis, kaip pasikeitė jų savarankiškumas, prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų, kaip pasikeitė jų įpročiai.
Tai, ką atrado tyrėjai, rodo išblukusias linijas tarp sklandančių legendų ir realybės.
Su anytomis gyvenančios moterys turėjo ribotą išėjimo iš namų laisvę ir galimybes užmegzti socialinius ryšius už namų ūkio ribų. Didesnis mobilumas būtų padėjęs jaunoms merginoms gauti daugiau informacijos, užmegzti pažinčių su bendraamžiais, įgyti pasitikėjimo savimi ir sustiprinti siekius. Tai būtų paveikę ir sprendimus, susijusius su sveikata, gimstamumo kontrole. Kaimo moterims trūksta žinių apie gimstamumo kontrolę.
Vidutinė ištekėjusi moteris Jaupūro rajone jai svarbiais klausimais bendravo vidutiniškai mažiau nei su dviem asmenimis be vyro ir anytos.
Tyrėjai išskyrė dvi moterų grupes – tos, kurios gyveno su anytomis, ir tos, kurios gyveno atskirai. Tuomet palygino vidutinį artimų draugų skaičių, su kuriais bendraujama apie sveikatą, šeimos planavimą.
Nustatyta, kad su anyta gyvenanti moteris turi 18 proc. mažiau artimų draugų savo kaime. Anytos apribojo jų socialinius ryšius neleisdamos lankytis vienoms ten, kur galėtų gauti daugiau informacijos apie kontracepciją, šeimos planavimą.
Kartais anytos netgi norėjo daugiau vaikų, ypač berniukų, nei norėjo jų marčios. Kone pusė apklaustų moterų manė, kad jų anytos nepritaria kontracepcijai. Jei moters vyras buvo darbuotojas migrantas, su marti likusios anytos labiau kontroliavo jų judėjimą, sąveiką, savarankiškumą ir sprendimų priėmimą.
„Išvados rodo, kad anytų ribojantį elgesį galiausiai nulemia jų nuostatos ir požiūris į vaisingumą ir šeimos planavimą. Moterys, turinčios mažiau artimų bendraamžių išorėje, rečiau lankosi gydymo įstaigose, kur gautų su šeimos planavimu susijusias paslaugas, ir yra mažiau linkusios naudoti šiuolaikinius kontracepcijos metodus“, – teigia Bostono universiteto, Delio ekonomikos mokyklos, Šiaurės Rytų universiteto ir Bostono kolegijos tyrėjai.
Palyginimui, vidutinė moteris JAV turi bent aštuonis artimus draugus, rodo 2004 m. atlikta „Gallup“ apklausa, o Indijoje apklaustos moterys – mažiau nei du. Tik 33 proc. moterų Indijoje turi mobiliuosius telefonus, tad komunikacija per atstumą taip pat yra ribota.
Žinoma, gyvenimas su anyta turi ir privalumų. Studijos nustatė, kad anytos padeda marčioms nėštumo laikotarpiu. Tačiau tyrėjai iš esmės mano, kad anytos buvimas gerokai sumažina moterų savarankiškumą.
Nenuostabu, kad tyrėjai savo darbą pavadino „Anytos prakeiksmu“.
