Vakarų pareigūnai mano, kad ši trikdymo kampanija yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo tąsa, siekiant skaldyti Europos visuomenes ir pakirsti paramą Ukrainai.
AP užfiksavo 59 incidentus, dėl kurių Europos vyriausybės, prokurorai, žvalgybos tarnybos ar kiti Vakarų pareigūnai kaltino Rusiją ir su Rusija ar jos sąjungininke Baltarusija susijusias grupes dėl kibernetinių atakų, propagandos skleidimo, nužudymų planavimo, vandalizmo, padegimų, diversijų, šnipinėjimo. Šie incidentai įvyko nuo karo Ukrainoje pradžios 2022-ųjų vasario 24-ąją.
Incidentų būta visokių: nuo automobilių išmetimo vamzdžių užkimšimo besiplečiančiomis putomis Vokietijoje iki sąmokslo krovininiuose lėktuvuose padėti sprogmenų. Kiti įtartini incidentai – parduotuvių ir muziejaus padegimai, įsilaužimai, nukreipti prieš politikus ir svarbią infrastruktūrą, šnipinėjimas Jungtinėje Karalystėje (JK).
Britų žvalgybos vadovas Richardas Moore'as lapkritį tai pavadino „stulbinančiai beatodairiška kampanija“.
Dažnai sunku įrodyti Rusijos dalyvavimą, o Kremlius neigė vykdęs diversijų kampaniją prieš Vakarų valstybes. Tačiau vis daugiau vyriausybių dėl atakų viešai kaltina Rusiją.
Įtariama, kad išpuolius Rusija rengia turėdama dvejopą tikslą, AP sakė NATO pareigūnas Jamesas Appathurai, atsakingas už Aljanso reakciją į tokias grėsmes.
