Parodymus jie davė prasidėjus naujam prezidento apkaltos tyrimo etapui – viešoms liudytojų apklausoms, vykstančioms priešais televizijos kameras.
D.Trumpas atmeta demokratų kontroliuojamų Atstovų Rūmų apkaltos tyrimą ir vadina jį „raganų medžiokle“. Prezidentas sakė buvęs „per daug užsiėmęs“, todėl nežiūrėjo pirmojo viešo apkaltos tyrimo posėdžio, per kurį sulaukė tvirto respublikonų įstatymų leidėjų palaikymo.
JAV aukščiausio rango diplomatas Ukrainoje Williamas Tayloras duodamas parodymus Atstovų Rūmų Žvalgybos komitetui pateikė naujų detalių apie D.Trumpo bandymus spausti Kijevą, kurie yra ketvirto apkaltos proceso per visą JAV istoriją dėmesio centre.
Demokratai kaltina prezidentą, kad jis piktnaudžiavo įgaliojimais, kai pasinaudodamas JAV karine pagalba Ukrainai ir naujo tos šalies prezidento Volodymyro Zelenskio noru susitikti spaudė Kijevą atlikti tyrimą dėl demokrato J.Bideno ir jo sūnaus Hunterio, dirbusio ukrainiečių dujų bendrovės „Burisma“ valdyboje.
Vienas iš svarbiausių įrodymų yra Baltųjų rūmų paskelbta liepos 25 dieną įvykusio prezidentų pokalbio telefonu stenograma. Iš jos matyti, kad D.Trumpas prašė V.Zelenskio inicijuoti tyrimą dėl J. Bidenų.
W.Tayloras liudijo, kad jam buvo pasakyta, jog D.Trumpui tyrimas rūpi labiau nei Ukraina.
Žilaplaukis buvęs karininkas ir diplomatas veteranas, praėjusį mėnesį jau davęs parodymus uždarame posėdyje, trečiadienį sakė, kad jam buvo žinoma apie D. Trumpo ir JAV ambasadoriaus Europos Sąjungoje Gordono Sondlando pokalbį telefonu, kurį nugirdo vienas iš W.Tayloro darbuotojų.
Po to telefoninio pokalbio W.Tayloro darbuotojas paklausė G.Sondlando, ką D. Trumpas galvoja apie Ukrainą. Jam buvo atsakyta: „Prezidentui D.Trumpui labiau rūpi Bidenų tyrimai“, sakė W.Tayloras.
Atstovų Rūmų naujokė ir griežta D.Trumpo kritikė Alexandria Ocasio-Cortez (sakė, kad šis W. Tayloro liudijimas pademonstravo betarpišką prezidento įsitraukimą.
„D.Trumpas pats inicijavo kai kuriuos iš šių pokalbių telefonu ir juose dalyvavo... Ir tai iš tiesų rodo daug didesnį nerimą keliantį jo įsitraukimo mastą, kai valdžios įgaliojimai buvo naudojami siekiant inicijuoti politiškai motyvuotus tyrimus“, – CNN sakė Niujorkui atstovaujanti demokratė.
Paprašytas pakomentuoti naują informaciją, D.Trumpas, vykstant apkaltos tyrimo posėdžiui Baltuosiuose rūmuose priėmęs Turkijos vadovą Recepą Tayyipą Erdoganą, atsakė: „Pirmą kartą apie tai girdžiu.“
G.Sondlandas „trumpai kalbėjosi su manimi ir aš pasakiau, kad negali būti jokių quid pro quo (paslauga už paslaugą) jokiomis aplinkybėmis“, sakė prezidentas.
„Jis nepradėjo tyrimų“
Respublikonai posėdžio metu stengėsi dėmesį nuo W. Tayloro liudijimo nukreipti į Hunterio Bideno vaidmenį „Burisma“ valdyboje. Jie akcentavo, kad buvusio viceprezidento sūnui buvo mokama 50 tūkst. dolerių mėnesinė alga, ir kėlė klausimus dėl jo kvalifikacijos.
Respublikonai taip pat pabrėžė, jog ukrainiečiai ilgą laiką nežinojo, kad Baltieji rūmai įšaldė 391 mln. dolerių (355 mln. eurų) vertės karinę pagalbą, o rugsėjį ji galiausiai buvo paskirta.
„Ką prezidentas V. Zelenskis iš tiesų padarė, kad gautų pagalbą?“ – sakė Teksasui atstovaujantis respublikonų kongresmenas Johnas Ratcliffe'as (Džonas Ratklifas). – Ogi nieko. Jis nepradėjo tyrimų.“
„Jis nepadarė nė vieno iš tų dalykų, kuriuos, anot [Atstovų] Rūmų demokratų, buvo spaudimu ir grasinimais verčiamas padaryti“, – kalbėjo jis.
Sakydamas įžanginį žodį W. Tayloras pažymėjo asmeniškai nepritaręs, kad JAV karinė pagalba ar V. Zelenskio vizitas į Baltuosius rūmus būtų naudojami kaip svertas įtikinti Kijevą atlikti tyrimus dėl Bidenų.
„Įšaldyti saugumo pagalbą dėl pagalbos vidaus politinei kampanija Jungtinėse Valstijose būtų kvaila“, – sakė W. Tayloras ir pridūrė: „Tada taip galvojau ir dabar manau tą patį.“
Pasak diplomato, tyrimo dėl Bidenų buvo siekiama per „nereguliarų politikos kanalą“, už kurį buvo atsakingas D. Trumpo asmeninis advokatas, buvęs Niujorko meras Rudy Giuliani (Rudis Džulianis).
Trečiadienį taip pat liudijusio valstybės sekretoriaus pavaduotojo Europos ir Eurazijos reikalams George'o Kento buvo paklausta, kokiais interesais rūpinosi R.Giuliani.
„Manau, jis ieškojo kito rinkimų ciklo potencialų varžovą kompromituojančios medžiagos“, – sakė karjeros diplomatas.
„Nemanau, kad Jungtinėms Valstijoms derėtų prašyti kitų šalių įsitraukti į selektyvius su politika susijusius tyrimus ar valdžioje esančių asmenų oponentų baudžiamuosius persekiojimus, nes tokie selektyvūs veiksmai pakerta teisinės valstybės principus“, – kalbėjo G. Kentas.
„Kruopščiai surežisuota šmeižto kampanija“
Jei Atstovų Rūmai pritars prezidento apkaltai, procesas persikels į Senatą, kur respublikonai turi 53, o demokratai – 47 vietas.
Kitas apkaltos tyrimo posėdis numatytas penktadienį. Jame parodymus duos buvusi JAV ambasadorė Ukrainoje Marie Yovanovitch, kurią D. Trumpas anksčiau šiais metais pašalino iš šių pareigų. Anot G.Kento, ambasadorė buvo atleista po D.Giuliani „šmeižto kampanijos“.
Ateinančią savaitę parodymus duos dar aštuoni liudytojai, tarp jų G.Sondlandas. Planuojama, kad posėdžiai tęsis kelias savaites.
D. Trumpui yra iškilusi grėsmė tapti trečiuoju per visą JAV istoriją prezidentu, kuriam surengta apkalta. Dviem jo pirmtakams pavyko išvengti atstatydinimo per apkaltą: 1868 metais apkalta buvo surengta Andrew Johnsonui (Endriui Džonsonui, o 1998 metais – Billui Clintonui (Bilui Klintonui), tačiau jie abu buvo išteisinti Senate.
Tuo tarpu Richardas Nixonas1974 metais pats atsistatydino, kad išvengtų beveik neabejotinos apkaltos dėl Votergeito („Watergate“) skandalo.
Sakydamas įžanginį žodį apkaltos tyrimui vadovaujantis Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Adamas Schiffas sakė, kad bus aiškinamasi, „ar prezidentas D.Trumpas bandė pasinaudoti [Ukrainos] silpna vieta ir paskatinti Ukrainos kišimąsi į mūsų rinkimus“.
„Jei ta ne apkaltos vertas elgesys, kas tuomet?“ – klausė jis.
Tuo tarpu aukščiausio rango respublikonas Žvalgybos komitete Devinas Nunesas apkaltino demokratus pasitelkus žiniasklaidą vykdant „kruopščiai surežisuotą šmeižto kampaniją“
„Šio apkaltos proceso vienintelis uždavinys – ieškoti nusikaltimo“, – kalbėjo jis.
Klausymai, vykstantys likus vos metams iki nacionalinių rinkimų, pavojingi abiems partijoms, turint galvoje smarkų JAV elektorato susiskaldymą ir susierzinimą dėl rietenų Vašingtone.
Remiantis viešosios nuomonės apklausomis, kiek daugiau nei pusė amerikiečių pasisako už prezidento apkaltą.
Tačiau apklausos taip pat rodo, kad D.Trumpo elektoratas, padovanojęs jam netikėtą pergalę 2016 metų rinkimuose, griežtai atmeta visus kaltinimus prezidentui.
