Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Apklausa: lietuviai palankiai vertina šalies poziciją dėl Baltarusijos, sankcijas

Apie pusę lietuvių sutinka su viešai deklaruojama Lietuvos pozicija dėl Baltarusijos, teigiamai vertina sankcijas režimui ir prieglobsčio ar kitos pagalbos teikimą nuo represijų nukentėjusiems baltarusiams, rodo naujausia Baltijos tyrimų apklausa, atlikta Rytų Europos studijų centro (RESC) užsakymu.
Protestuotoja ir pareigūnai Minske
Protestuotoja ir pareigūnai Minske / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Apklausa buvo atlikta rugpjūčio 22 – rugsėjo 4 dienomis. Jos rezultatus pristatęs RESC direktorius Linas Kojala teigė, kad apklausa bus pakartota ateityje

Remiantis apklausos duomenimis, su Lietuvos viešai deklaruojama pozicija Baltarusijos atžvilgiu visiškai sutinka 15 proc. respondentų, greičiau sutinka – 31 proc., nei sutinka, nei nesutinka – 30 proc. Lietuvos pozicijai nepritaria 15 proc. respondentų.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Politologas Linas Kojala
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Politologas Linas Kojala

Su sankcijomis baltarusių valdžios atstovams, net jei jos lemtų blogėjančius politinius ir ekonominius šalių santykius, visiškai sutinka 14 proc. respondentų, greičiau sutinka – 30 proc., dar beveik trečdalis nei sutinka, nei nesutinka. 17 proc. respondentų teigė su tokiomis sankcijomis nesutinkantys.

Baltijos šalys paskelbė sankcijas 30-iai Baltarusijos pareigūnų, įskaitant Aliaksandrą Lukašenką, kuriuos laiko atsakingais už rinkimų rezultatų klastojimą ir smurtą prieš protestuotojus. „Juodajame sąraše“ esantys asmenys penkerius metus negalės atvykti į Baltijos valstybes.

Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kuria Sviatlana Cichanouskaja vadinama „Baltarusijos žmonių išrinkta lydere“, o jos suburta Koordinacinė taryba – vieninteliais teisėtais baltarusių tautos atstovais.

13 proc. respondentų visiškai sutinka, kad Lietuva teiktų prieglobstį ir tokią pagalbą nuo represijų nukentėjusiems baltarusiams, 32 proc. greičiau sutinka, 30 proc. – nei sutinka, nei nesutinka. 17 proc. respondentų teigė nesutinkantys.

Už tolesnį santykių su Baltarusiją plėtojimą, net jei A.Lukašenka išliks prezidento poste, visiškai pasisako 11 proc. respondentų, greičiau sutinka – 30 proc., nei sutinka, nei nesutinka – 29 proc., visiškai ar greičiau nesutinka – 20 proc.

Rugsėjį RESC ir profesorius Tomas Janeliūnas pristatė tris galimus scenarijus Baltarusijai, paremtus Lietuvos ekspertų apklausa. Anot ekspertų, labiausiai tikėtina, kad protestai laikui bėgant nuslops, o A.Lukašenka išliks valdžioje.

Glaudesnio dialogo siekį su dabartine Baltarusijos valdžia net ir neramumų metu visiškai palaiko 12 proc. respondentų, greičiau su tuo sutinka – 26 proc. Tam prieštarauja 22 proc. respondentų.

VIDEO: 15/15: Rusijoje susitinka V.Putinas ir A.Lukašenka – kieno rankose Baltarusijos likimas?

20 proc. respondentų visiškai sutinka, kad A.Lukašenka yra palankus Rusijai, 31 proc. – greičiau sutinka, 26 proc. – nei sutinka, nei nesutinka.

Tik 5 proc. respondentų visiškai sutinka, kad A.Lukašenka sugebėjo išlaikyti politinę Baltarusijos nepriklausomybę nuo Rusijos, 22 proc. – greičiau sutinka. 13 proc. respondentų visiškai sutinka, kad protestai gali remti rusų pajėgų įvedimą Baltarusijoje, 33 proc. greičiau sutinka, 29 proc. nei sutinka, nei nesutinka.

10 proc. respondentų visiškai sutinka, kad Europos Sąjungos (ES) valstybių atsakas į Baltarusijos jėgos struktūrų veiksmus prieš protestuojančius piliečius buvo tinkamas. Su šiuo teiginiu greičiau sutinka 28 proc. respondentų, nei sutinka, nei nesutinka – 29 proc.

8 proc. respondentų visiškai sutinka, kad Lietuva turėtų imtis politinės lyderystės formuojant bendrą ES politiką Baltarusijos atžvilgiu. 22 proc. greičiau sutinka, 34 proc. nei sutinka, nei nesutinka.

Tik 4 proc. respondentų visiškai sutinka, kad Baltarusijos opozicija yra tinkamai pasiruošusi rinkimų būdu perimti valdžios institucijas ir įgyvendinti savo programą. 21 proc. greičiau sutinka, 36 proc. nei sutinka, nei nesutinka.

Taikūs protestai prieš A.Lukašenką

Baltarusijoje protestai kilo rugpjūčio 9 dieną paskelbus, kad virš 80 proc. balsų surinko ir prezidentu buvo perrinktas ilgametis šalies vadovas A.Lukašenka, vadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi.

Dešimtys tūkstančių protestuojančių baltarusių su tokiais rezultatais nesutinka, jie rinkimų nugalėtoja laiko Sviatlaną Cichanouskają. Tiesa, ji netrukus po rinkimų buvo priversta išvykti į Lietuvą.

Taikūs protestai malšinami smurtu, nuo demonstracijų pradžios sulaikyta apie 10 tūkst. žmonių. Išėjusieji iš izolatorių ir juos gydantys medikai pasakoja apie kankinimus.

Lietuvoje esanti S.Cichanouskaja ir jos šalininkai suformavo Koordinacinę tarybą, raginančią pradėti dialogą, kuriame taip pat būtų aptartas pakartotinių prezidento rinkimų organizavimas.

Tačiau beveik visi Koordinacinės tarybos šiuo metu yra sulaikyti arba buvo priversti išvykti iš šalies. Baltarusijoje ir laisvėje liko tik Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič.

VIDEO: S.Aleksijevič po bandymo įsiveržti pas ją į butą: „Tai, kas vyksta, yra teroras prieš žmones“

Praeitą savaitę S.Aleksijevič paskelbus, kad į jos butą braunasi nepažįstami asmenys, rašytojos namuose susirinko įvairių Europos šalių diplomatai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?