Remiantis tyrimo rezultatais, 22 proc. Estijos gyventojų, vyresnių nei 15 metų, valstybės vadovo poste norėtų matyti M.Kaljurand.
Palyginti su apklausa, kuri dienraščio „Eesti Paevaleht“ užsakymu buvo atlikta birželį, parama užsienio reikalų ministrei išsaugo 3 procentais.
Tiesa, gali būti, kad M.Kaljurand nė netaps oficialia kandidate į prezidentus. Kad jos pavardė atsirastų tarp kandidatų prieš balsavimą parlamente, reikalinga 21 deputato parama nominacijai. O skirtingų partijų atstovai parems savo kandidatus.
Buvusio Europos Komisijos vicepirmininko S.Kallo, Reformų partijos kandidato, populiarumas, palyginti su ankstesne apklausai, išaugo labiausiai – beveik dvigubai.
Birželį 9 proc. respondentų sakė, jog nori, kad S.Kallas taptų naujuoju prezidentu, o rugpjūtį šis skaičius šoktelėjo iki 17 procentų.
Trečias pagal populiarumą yra didžiausios opozicinės Centro partijos pirmininkas Edgaras Savisaaras, tačiau susikompromitavęs prorusiškas politikas nedalyvaus rinkimuose, nes partijos pirminiuose rinkimuose pralaimėjo Mailis Reps.
Buvęs Estijos ombudsmenas Allaras Joksas, bendras „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjungos (IRL) bei Estijos laisvosios partijos kandidatas, užima ketvirtą vietą – jį palaiko 8 proc. šalies gyventojų.
Indrekas Tarandas, kuris dar nepaskelbė, jog kandidatuos, apklausoje sulaukė 6 proc. respondentų palaikymo.
Estijos konservatyvios liaudies partijos (EKRE) pirmininką Martą Helme remia 5 proc. apklaustųjų, o parlamento pirmininką Eiki Nestorą ir M.Reps – 3 procentai.
Buvęs užsienio reikalų ministras Urmas Paetas sulaukė 2 proc. respondentų palaikymo, o politikas bei rašytojas Jaakas Joeruutas – 1 procento.
Ketvirtadienį prasidėjo kandidatų į prezidentus dokumentų registravimas, kuris tęsis iki šeštadienio 18 valandos. Nacionalinis rinkimų komitetas dėl kandidatų registravimo spręs rugpjūčio 28.
