„Jei referendumas vyktų rytoj, 44 proc. škotų sako, kad balsuotų už atsiskyrimą, 46 proc. – prieš, o 10 proc. yra neapsisprendę“, – sakė laikraščio „The Scotsman“ užsakymu apklausą atlikusi rinkos tyrimų bendrovė „Savanta ComRes“.
„Atmetus neapsisprendusius rinkėjus, balsavimo intencijos pasiskirsto taip: 51 proc. – prieš atsiskyrimą, – 49 proc. – už“, – sakė ji.
Apklausos rezultatai paskelbti praėjus dviem dienoms po to, kai Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon pareiškė, kad vyriausybė planuoja 2023 metų spalio 19-ąją surengti referendumą dėl nepriklausomybės.
Visgi antradienį kreipdamasi į parlamentą Edinburge N.Sturgeon pripažino, kad jos administracija gali neturėti įgaliojimų tai padaryti be Londono pritarimo ir prašys Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo nuomonės.
Referendume rinkėjams būtų užduotas klausimas: „Ar Škotija turėtų būti nepriklausoma valstybė?“
Į analogišką klausimą rinkėjai turėjo atsakyti per 2014 metų plebiscitą, kuriame 55 proc. škotų nubalsavo už pasilikimą Jungtinės Karalystės sudėtyje, o 45 proc. pasisakė už nepriklausomybę.
N.Sturgeon vadovaujama Škotijos nacionalinė partija (SNP) sako, kad JK pasitraukimas iš Europos Sąjungos po 2016-ųjų referendumo pakeitė padėtį, nes dauguma škotų rinkėjų nepritarė „Brexitui“.
N.Sturgeon pabrėžė, kad „konsultacinis referendumas“ bus rengiamus tik pritarus JK Aukščiausiajam Teismui.
Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad svarstys šį klausimą, ir nurodė, jog „atėjus laikui“ paskirs posėdžio datą.
Bendrovė „Savanta ComRes“ politinių tyrimų vadovas Chrisas Hopkinsas sakė, kad naujausia apklausa „tik išryškina Škotijos visuomenės skilimą“.
„Kovos linijos, nubrėžtos 2014 metais, yra puikiai žinomos, o Nicolos Sturgeon pasiryžimas praktiškai bet kokia kaina surengti referendumą tik gilina šį susiskaldymą“, – sakė jis.
„Jei jai pavyktų įveikti kliūtį ir gauti leidimą organizuoti antrą balsavimą, tik kvailys statytų už tai, kad ji negrįš prie nepriklausomybės, kad ir kokį susiskaldymą tai pakurstytų“, – pridūrė Ch.Hopkinsas.
