Savaitgalį ugniagesiams pavyko suvaldyti Polisado ir Itono gaisrus, tačiau jie įspėja, kad dėl vėl sugrįžtančio stipraus vėjo, kuris prognozuojamas iki trečiadienio, gaisrai gali vėl išplisti.
Pagal sunaikintų pastatų skaičių šie gaisrai jau dabar yra vieni destruktyviausių Los Andželo istorijoje.
Blogiausias galimas scenarijus
„Visiškai nuspėjama“, – pareiškė Pomonos koledžo aplinkos analizės ir istorijos profesorius Charas Milleris.
Nepaisant to, Los Andžele kilę gaisrai yra „blogiausias galimas scenarijus“. Gaisrai privertė evakuotis beveik 180 tūkst. žmonių, nutraukė elektros tiekimą beveik pusei milijono vartotojų ir sudegino tūkstančius namų.
„Mes statėme namus giliai gaisro zonose. Žinome, kad tai gaisro zonos, žinome, kad jos pavojingos, tačiau rotušė ir apygardos valdžia nuolat „uždegdavo žalią šviesą“ plėtrai vis didesnio pavojaus vietose, – kalbėjo Ch.Mileris. – Visi veiksniai, kurių nenorite matyti kartu, susipina.“
Federalinės analizės duomenimis, Los Andželo apygardoje miško gaisrų pavojus namams yra didesnis 99 proc. nei kitose Jungtinių Valstijų apygardose. Ramusis Polisadas, Holivudo kalvos ir Altadena – trys vietovės, kurias šiuo metu naikina liepsnos liežuviai, pasižymi „labai dideliu gaisrų pavojumi“, rodo Los Andželo ugniagesių departamento ir valstijos žemėlapiai.
Joe Scottas, vyriausiasis gaisrų mokslininkas iš „Pyrologix“, konsultacijų bendrovės, kuri rengė federalinę analizę, sakė: „Tai buvo ne „jei“, o „kada“. Tačiau tikimybė, kad tai gali įvykti buvo didžiausia, kokia galėjo būti“.
Po 2018 m. lapkričio mėn. kilusio taip pavadinto „Vulsio“ gaisro atliktoje ataskaitoje buvo aprašytos problemos, panašios į tas, su kuriomis ugniagesiai susiduria šiandien.
Tuomet gaisras veržėsi per Santa Monikos kalnus namų Malibu pakrantėje link ir privertė evakuotis apie 250 tūkst. žmonių.
Ataskaitos išvadose taip pat teigiama, kad net ir daugiau gaisrinių automobilių ir priemonių, skirtų geriau paruošti namus galimiems gaisrams, gali nepakakti, kad būtų apsaugoti nauji pastatai gaisrų pavojų keliančiose vietovėse.
Prognozės pasitvirtino šią savaitę: Los Andželo apygardos ugniagesių vadas Anthony Marrone'as trečiadienį pareiškė, kad, atsižvelgiant į oro sąlygas, tiesiog nepakanka ugniagesių.
„Los Andželo apygarda ir visos 29 mūsų apygardos ugniagesių tarnybos nėra pasiruošusios tokiai plataus masto nelaimei. Los Andželo apygardoje nepakanka ugniagesių, kad būtų galima kovoti su keturiais atskirais tokio masto gaisrais“, – pabrėžė A.Marrone'as, pažymėdamas, kad prieš gaisrus ugniagesiai buvo iš anksto dislokuoti Santa Monikos kalnuose.
„Tai nėra įprastas raudonos vėliavos pavojaus signalas“, – pridūrė jis.
Pažymima, kad iki europiečių įsikūrimo šiose ekosistemose gaisrai kildavo kartą per 30-130 metų. Šiandien dėl žmogaus veiklos padarinių gaisrų apgyvendintose teritorijose tikimasi kas 20 metų ar rečiau, teigia Kalifornijos miškų atsparumo gaisrams ir miškams darbo grupė.
Kalifornija miesto, apygardos ir valstijos lygmeniu investavo į programas, skirtas gaisrų rizikai mažinti, ir skyrė daugiau išteklių bei darbuotojų kovai su gaisrais ištisus metus. Liepos mėnesį įstatymų leidžiamoji valdžia pratęsė didžiausią gaisrų gesinimo sezoną nuo penkių iki devynių mėnesių.
Prie šios ir taip pažeidžiamos situacijos prisidėjo itin sausos oro sąlygos – Los Andžele nuo liepos mėnesio nebuvo didesnio lietaus – ir pavojinga vėtra. Tai šios savaitės gaisrų kokteilis – pavojų, dėl kurių priešgaisrinės apsaugos pareigūnai nuogąstavo jau kelis mėnesius, sankaupa.
„Šiuo metu Pietų Kalifornija, ypač pakrantės dalis, negavo daug lietaus, todėl buvo labai pažeidžiama dėl mažo drėgnumo ir greitų vėjų, kad būtų imli miškų gaisrams“, – paaiškino Kalifornijos miškininkystės ir priešgaisrinės apsaugos departamento (Cal Fire) vyriausiojo pavaduotojo pavaduotojas Anale'as Burlew .
Kalifornijos gamtos išteklių sekretorius Veidas Kraufootas (Wade Crowfoot) posėdyje sakė, kad valstijos „gaisrų sezonas virto gaisrų metais“.
„Dabar visoje valstijoje susiduriame su tokiomis gaisrų sąlygomis, kurios tikrai nesiliauja 12 mėnesių“, – sakė jis.
