Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas Giedrius Česnakas teigė, kad Baltijos šalių situacija turėtų būti lyginama su Vakarų Berlyno situacija Šaltojo karo metu.
„Strateginė situacija yra labai panaši. Raketos Kaliningrade gali pasiekti dvidešimt atominių elektrinių ir daugiau nei šimtą chemijos pramonės gamyklų visoje Europoje“, – pabrėžė G.Česnakas.
„Turėtume išplėsti savo karines pajėgas. Mūsų situacija panaši į Izraelio, tad turėtume mokytis. Metas kviesti ne penkis procentus, o penkiasdešimt procentų šauktinių amžiaus jaunuolių“, – sakė jis, pabrėždamas, kad žmonės turi žinoti, kodėl jie gina valstybę.
Jo teigimu, turėtume stiprinti ir gynybos pramonės plėtrą Lietuvoje bei užtikrinti energetikos saugumą bei nepriklausomybę.
„Prie atgrasymo prisidėtų ir akivaizdus politinio gyvenimo kokybės gerėjimas bei augantis pasitikėjimas vyriausybe“, – pažymėjo mokslininkas.
Nori nuolatinių bazių
„Viena iš geriausių diplomatinių priemonių būtų nuolatinių NATO bazių atsiradimas Baltijos valstybėse. Saugumo situacija pasikeitė dramatiškai. Dabar mes bandome atverti duris sienoje, kurioje jų nėra. Iš pradžių reikia sukurti tas duris, o tik tada jas bandyti atverti“, – ironizavo G.Česnakas.
Jis pabrėžė, kad Baltijos šalių praradimas Vakarams turėtų tapti tikru pralaimėjimu. „Turime pritraukti tarptautinių organizacijų atstovybes, pajėgumus, kurie suteiktų Lietuvai tikros vertės Vakarų akyse“, – dėstė VDU prodekanas.
Lenkijos Rytų studijų centro atstovė Justyna Gotkowska teigė, kad atgrasymo politika turi remtis trimis punktais: pakankamomis karinėmis pajėgomis, karinės infrastrsuktūros stiprinimu, gebėjimu pasipriešinti hibridinio karo atveju – kibernetinės, psichologinės gynybos strategijos kūrimu.
Jos teigimu, NATO turėtų sureaguoti ir į Rusijos grasinimus panaudoti taktinį branduolinį ginklą.
Laukia patvirtinimo Varšuvoje
„Susitikimas Velse buvo pirmasis žingsnis, kuriant Rusijos atgrasymo strategiją“, – pažymėjo ji, pridurdama, kad tai buvo postūmis į greitojo reagavimo pajėgų dalinių sukūrimą.
„Turime ir sprendimą dislokuoti rotacines karinės pajėgas Lietuvoje bei Lenkijoje. Taip pat sprendimą perkelti karinę techniką, kuri būtų naudojama gynybai“, – pasakojo J.Gotkowska.
„Susitikime Varšuvoje turėtume priimti papildomus sprendimus, kurie padėtų įtvirtinti atgrasymo strategiją“, – teigė ji, pripažindama, kad kol kas padaryta nepakankamai, kad kaimynams grasinančiai Rusijai būtų duotas tinkamas atsakas.
„Šios pajėgos turėtų būti pasiruošusios veikti greičiau nei per trisdešimt dienų. Tikiuosi, kad į tai bus atsižvelgiama“, – pastebėjo J.Gotkowska.
Analitikė teigė, kad ją dar 2014 metais nustebino NATO atstovų neišmanymas to, kas reikalinga norint sustiprinti rytinį NATO flangą, tačiau po Rusijos agresijos Ukrainoje ši situacija ėmė keistis.
„Manau, kad diskusijoje Lietuvoje ir Lenkijoje trūksta pastebėjimo, kiek daug galima gauti iš bendradarbiavimo su Švedija ir Suomija. Turėtume į regioną žvelgti plačiau nei tik stebėti Kaliningradą“, – sakė politologė, pabrėždama, kad Rusija stiprina savo karinę galią ir Juodosios jūros regione.
Pasirengę atsakyti
NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas, danų pulkininkas Jakobas Sogardas Larsenas teigė, kad atvykęs į Lietuvą jis darė tą patį, ką ir pradėdamas tarnybą Danijoje – apžvelgė teritoriją, kurios gynybą jis turėtų užtikrinti. Jo teigimu, susiduriama su tomis pačiomis bėdomis, kokia patyrė ir Danija.
„Kai kurie bando skleisti baimės idėją. Klausia, ar NATO gintų Baltijos valstybes, Lenkiją, jei iškiltų pavojus. Aš galiu jus garantuoti, mes ginsime NATO judėjimo laisvę ir valstybių teritoriją taip pat, kaip gintume savo valstybę“, – sakė danas.
Aš galiu jus garantuoti, mes ginsime NATO judėjimo laisvę ir valstybių teritoriją taip pat, kaip gintume savo valstybę, – sakė J.S.Larsenas.
„NATO turi ne vieną misiją … Yra Irakas, Afganistanas, bet tai nereiškia, kad mums trūksta dėmesio situacijai rytiniame flange“, – pabrėžė jis, pridurdamas, kad NATO visada pasirengusi apginti demokratiją.
„Mes galime treniruotis taip, kad galėtume kautis. Tai, ką darėme ir anksčiau. Jie visada gali nuspręsti, kada jie nori atakuoti, kur jie nori atakuoti, bet mes privalome atlikti savo namų darbus ir pasiruošti visiems scenarijams“, – aiškino pulkininkas J.S.Larsenas.
Ragina kalbėti su Pietų Europos valstybėmis
Latvijos tarptautinių santykių instituto ekspertas Maris Andžansas pabrėžė, kad atgrasymas susideda ne tik iš karinių, bet ir politinių sprendimų. Jis pasidžiaugė, kad Lenkijoje ir Rumunijoje ėmė veikti priešraketinės gynybos sistemos.
Kalbėdamas apie NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą, M.Andžansas teigė, kad NATO gali apginti karine prasme, o štai ES yra didelė ekonominė jėga, kuri gali daryti įtaką Rusijos drąsai grasinti. „Matome, kad ekonominės sankcijos gali būti veiksmingos“, – pastebėjo jis.
„Geras pavyzdys yra pabėgėlių krizės sprendimas, kuriame Europos Sąjunga bendradarbiauja su Turkija, NATO nare. Turime dėti visas pastangas, kad tas bendradarbiavimas būtų veiksmingesnis“, – teigė Latvijos politikos analitikas.
„Priminsiu seną pokštą: turime laikyti amerikiečius Europoje, vokiečius už karinės galios ribų, o rusus už Europos ribų. Žinoma, šis posakis tėra pokštas, bet jis parodo amerikiečių karinės galios svarbą Europos saugumui ir Rusijos keliamą pavojų“, – kalbėjo M.Andžansas.
Jo teigimu, Pietų Europos valstybės per menkai prisideda prie žemyno saugumo, tačiau tai suprantama. „Turime jiems aiškinti, kokie pavojai tyko. Jei būčiau portugalas, italas ir graikas, aš taip pat manyčiau, kodėl turiu leisti pinigus saugumo problemoms, kurių nejaučiu“, – sakė analitikas.
