Kaip G.Daviesas primena Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos tinklaraštyje, žiniasklaidoje iki šiol mirguliuoja kontrastai tarp esą itin „sėkmingo“ skiepijimo Jungtinėje Karalystėje ir neva vietoje mindžikuojančios ES.
Suprask, štai kaip puikiai pasidarbavo britai, įžvalgiai iš anksto pasirūpinę gamybos pajėgumais, ir štai kaip apgailėtinai atrodo Bendrija, kuri esą vėlavo priimti sprendimus ir nesugebėjo sudaryti aiškių sutarčių su vakcinų gamintojais.
„Faktai visgi verčia atsižvelgti į niuansus“, – pažymi G.Daviesas, manantis, kad Bendrija puolama be reikalo ir kad Jungtinei Karalystei turėtų irgi tekti kritikos strėlių.
Britai gauna daugiau vakcinų dozių
Jis primena, kad į vakcinų gamybą tiek britai, tiek ES pradėjo investuoti dar 2020 metais. Bendrija skyrė 336 mln. eurų gamintojams, kad šie paruoštų įrangą ir objektus, o Jungtinė Karalystė tam atseikėjo 240 mln. svarų sterlingų (281 mln. eurų).
Tokios investicijos atsipirko panašiu lygiu – abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse vakcinų per capita dabar pagaminama maždaug tiek pat.
Kaip, beje, tai žinome? Aiškų detalių apie vakcinų gamybą trūksta, nes visos sutarčių dalyvės skaičius laiko komercine ar valstybine paslaptimi, bet Londonas pats yra skelbęs, kad iki kovo 23 dienos panaudojo apie 30 mln. vakcinų dozių.
Jungtinė Karalystė taip pat yra viešai skelbusi, kad 13 milijonų šių dozių yra „Pfizer/BioNTech“ vakcinos dozės, kurios visos buvo įvežtos iš ES.
Be to, britai iki šiol yra gavę 5 mln. dozių iš Serumo instituto Indijoje, taip pat, kaip įtariama, sulaukę toli gražu ne trupinių iš „Halix“ gamyklos Nyderlanduose, kurioje gaminamos „AstraZeneca“ vakcinos dozės.
„Sudėkime šiuos skaičius ir, atsižvelgdami į tai, kad Jungtinė Karalystė vakcinų dozių beveik nerezervuoja, galime daryti išvadą, jog britai pagamino mažiau nei pusę šalyje panaudotų dozių – apie 10–15 mln. dozių. Tiek jų užtenka paskiepyti 20 proc. gyventojų pirmąja doze“, – rašo G.Daviesas.
G.Daviesas: Danija irgi beveik nepalieka vakcinų rezervui, bet yra paskiepijusi tik šiek tiek daugiau gyventojų nei kitos ES šalys, o tai rodo, kad esmė – ne nepanaudojamose vakcinose. Iš tiesų skirtumas toks, kad Jungtinė Karalystė gauna daugiau dozių.
O kaip su ES? Europos Komisija kovą skelbė, kad Bendrijoje buvo pagaminta 100 mln. vakcinų dozių, nors greičiausiai – daugiau.
Bet jei 100 mln. dozių laikytume minimumu, Bendrija irgi pagamino užtektinai jų maždaug 20 proc. ES šalių gyventojų. Iš viso jų – 447 mln.
Kodėl tuomet toks didžiulis skirtumas tarp paskiepytos gyventojų dalies? Britanija pirmąja vakcinos doze yra paskiepijusi 45 proc. šalies gyventojų, bet ES šalyse rodiklis svyruoja nuo 10 iki 15 proc.
„Vien vakcinavimo programų problemomis to nepaaiškinsi. Danija irgi beveik nepalieka vakcinų rezervui, bet yra paskiepijusi tik šiek tiek daugiau gyventojų nei kitos ES šalys, o tai rodo, kad esmė – ne nepanaudojamose vakcinose. Iš tiesų skirtumas toks, kad Jungtinė Karalystė gauna daugiau dozių“, – įsitikinęs analitikas.
Ir pragmatiškai, ir etiškai?
Tokio fakto priežastis – skirtingi vadinamojo vakcinų nacionalizmo laipsniai. Vakcinos gaminančios ES šalys jau yra pagaminusios tiek dozių, kad jų užtektų pusės šių valstybių gyventojų paskiepijimui.
Minėtos 100 mln. dozių pagamintos Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ir Italijoje, kuriose kartu sudėjus gyvena apie 200 mln. žmonių. Jei šalys dozes būtų pasilikusios sau, jos pagal paskiepytų gyventojų dalį būtų lengvai aplenkusios Jungtinę Karalystę ir pasivijusios JAV.
„Šiuo atveju svarbu tai, kad iš ES maždaug trečdalis iki šiol pagamintų vakcinų buvo išvežta – į tokias šalis kaip Meksika, Kanada, Čilė, JAV (nedaug) ir, žinoma, Jungtinė Karalystė, kuri iš Bendrijos gavo daugiau dozių nei visos kitos valstybės.
Tad Jungtinė Karalystė taip smarkiai atsiplėšusi su savo vakcinavimo programa tik todėl, kad gavo labai daug vakcinų iš ES“, – pabrėžia G.Daviesas.
Dar trečdalį Bendrijoje pagaminamų vakcinų dozių Briuselis skyrė visoms ES šalims – pačioje proceso pradžioje buvo nutarta vakcinas dalytis po lygiai, atsižvelgiant į gyventojų skaičių.
„Toks sprendimas nebuvo būtinas, jis nėra privalomas, bet ES šalys pasielgė pragmatiškai ir etiškai bei priėmė politinį sprendimą. Jei norima, kad Bendrija išgyventų krizę, reikalingas solidarumas.
Tuo tarpu iš Jungtinės Karalystės ir JAV nebuvo išvežta nė viena vakcinos dozė. JAV tai blokuoja įstatymu, o britai tai pasiekė kontraktais. Jungtinėje Karalystėje tuo didžiuojamasi – mes pasirašėme geresnes sutartis! Bet tokį teiginį reikia išpakuoti“, – tvirtina G.Daviesas.
Sutarčių vingrybės: kas gudrauja?
Visų pirma, nors tiek „AstraZeneca“, tiek Jungtinės Karalystės vyriausybė tvirtina, kad kontraktą dėl vakcinų tiekimo pasirašė anksčiau nei Bendrija, įrodymai jau ne pirmą mėnesį nepateikiami.
Atvirkščiai, viešai pasirašytos ir paviešintos sutartys liudija, kad ES kontraktą sudarė viena diena anksčiau nei Jungtinė Karalystė. Be to, abiejose sutartyse yra išlygos dėl „didžiausių įmanomų pastangų“ pagaminti ir pirkėjui perduoti dokumentuose numatytą dozių kiekį.
Abiejuose kontraktuose taip pat kalbama apie tas pačias keturias gamyklas, kurių dvi – Jungtinėje Karalystėje, o dvi – Bendrijoje.
ES požiūris toks, kad „AstraZeneca“, nesugebanti įvykdyti įsipareigojimų, turėtų mažinti tiekiamų dozių skaičių visiems klientams vienodai. Bet Britanija kovo viduryje buvo sulaukusi 20 proc. užsakytų dozių, o ES – mažiau nei 10 proc.
„Vėlgi, „AstraZeneca“ skelbia, kad taip elgiasi, nes kontraktai su Jungtine Karalyste ir ES skirtingi“, – primena G.Daviesas.
Tokią poziciją patikrinti esą sunku, tačiau yra svarstymų, kad kompanijos sutartyje su Londonu puikuojasi įsipareigojimas teikti britams pirmenybę – esą priešingu atveju numatomos griežtos baudos. Savo ruožtu kontraktas su ES neva aptakesnis, numatantis ne baudas, o „neformalias diskusijas dėl nesutarimų“.
„Jei tai tiesa, „AstraZeneca“ pasirinkimai aiškūs, bet vis tiek nepateisinami. Paaiškinimas paprastas: net jei kompanija pasižadėjo ir teikti pirmenybę Jungtinei Karalystei, ir gerbti sutartį su ES, abiejų pažadų įvykdyti ji negali, todėl priėmė komercinį sprendimą – laužykime tą sutartį, kurios sulaužymas mums kainuos mažiau“, – rašo G.Daviesas.
G.Daviesas: kodėl mažiau dozių tiekiama tam klientui, kuris numatęs mažiausias nuobaudas už sutarties pažeidimą?
Bet, jo teigimu, pasirinkimas netinka net teisine prasme, mat pirmenybinis vakcinų tiekimas Jungtinei Karalystei turėjo būti kaip sąlyga įtrauktas ir į „AstraZeneca“ sutartį su ES.
Būtent todėl „AstraZeneca“ atstovai, vos kilus problemoms dėl nepristatomo sulygto dozių kiekio, prabilo apie tai, kad sutartimi įsipareigojo tik „dėti visas įmanomas pastangas“ pagaminti užtektinai skiepų – aiškinimai, esą „pažadėjome vakcinas kitiems“, netinka.
„Bet net išlyga dėl „visų įmanomų pastangų“ neišsprendžia dilemos, kaip paskirstyti deficitą tarp klientų. Kodėl mažiau dozių tiekiama tam klientui, kuris numatęs mažiausias nuobaudas už sutarties pažeidimą? Teisėjams toks elgesys tikrai atrodytų neteisingas.
Esmė tai, kad britai nutarė įsigyti kuo daugiau vakcinų sau – bet kokia kaina. Londonas žada prisidėti prie pasaulio aprūpinimo vakcinomis, bet tik po to, kai aptarnaus britus.
Europos Sąjunga gi suvokė, kad turi padėti pasauliui ir regionui, net jei tai reiškia laikiną vakcinų stygių. Tad ar tikrai teisinga pirmąjį požiūrį vadinti sėkmingu, o antrąjį – nesėkme?“ – klausia G.Daviesas.
-
EK vadovė: „AstraZeneca“ eksportas gali būti uždraustas
-
ES ir JK sako siekiančios visiems naudingo sprendimo dėl vakcinų
-
„AstraZeneca“: patikslintais tyrimų JAV duomenimis, vakcinos veiksmingumas – 76 procentai
-
EVA suteikė leidimą ES ir JK ginčo epicentre atsidūrusiai „AstraZeneca“ gamyklai
-
Mokslininkai: po metų pasauliui reikės naujų vakcinų nuo koronaviruso
