Niekas jūsų neareštuos už tai, kad savo beprotiška, uždegančia retorika užtikrinote, jog bus daugybė nereikalingų mirčių. Taip, įmanoma maro paveikslą nutapyti rožinėmis spalvomis, siekiant politinės naudos – teisiniu požiūriu tai taip pat legalu kaip vaikštinėti po parką.
Be to, šiuo atveju kalbame apie D.Trumpą, kuris už daugybę tariamų nusikaltimų liko (ir toliau liks) nenubaustas. Bet kai jis pasitrauks iš prezidento pareigų, o jo komandos aplaidumas dar labiau badys akis, ar gali būti, kad atsiras valios ir (arba) teisinio pagrindo apkaltinti jį nusikalstamu aplaidumu tvarkantis su pandemija? Keletas specialistų pasakė savo nuomonę apie tai.
Miriam Baer, Bruklino teisės mokyklos teisės profesorė
Kad ir koks nepakankamas buvo D.Trumpo administracijos atsakas į koronavirusą, abejotina, ar kuris nors teismas leistų baudžiamojon atsakomybėn patraukti prezidentą – net jam ir baigus eiti pareigas.
Pirma, tokį baudžiamąjį persekiojimą ribotų valstybės nusikalstamo aplaidumo įstatymo formuluotė. Daugelyje valstijų „aplaidumo“ komponentas reiškia elgesį, kuris smarkiai nukrypsta nuo įprastų veiksmų, kurių galima tikėtis tam tikroje situacijoje.
Kad ir kaip tvirtai daugelis iš mūsų gali būti įsitikinę, kad D.Trumpo komanda prastai reagavo į COVID-19 krizę, toli gražu nėra aišku, kad prisiekusieji vieningai sutiktų, jog tam tikri Donaldo Trumpo elgesio atvejai tiek neatitinka prezidentui taikomo standarto, kad būtų laikomi nusikalstamais (apskritai reikėtų apibrėžti, ką laikytume tinkamu elgesio standartu, kai kalbame apie Jungtinių Valstijų prezidento reakciją į visuomenės sveikatos katastrofą).
JAV piliečiai turėjo daug efektyvesnį būdą reaguoti į prezidento aplaidumą: rinkimų dieną už jį nebalsuoti
Dar svarbiau, kad bandant patraukti D.Trumpą baudžiamojon atsakomybėn, kiltų painus priežastinio ryšio klausimas. Net jei būtų galima apibrėžti konkretų elgesį, kurį būtų galima vertinti kaip Donaldo Trumpo nusikalstamą aplaidumą, taip pat reikėtų aiškiai susieti tą prezidento aplaidumą su kažkieno mirtimi. Kad ir ką manytų auditorija už teismo salės ribų, bet kuris politikas, pavyzdžiui, prezidentas, gali teigti, kad konkretaus asmens mirtį „sukėlė“ daugybė kitų veiksnių, įskaitant vietinių ir valstybės pareigūnų veiksmus.
Donaldui Trumpui baigus eiti pareigas jam ir jo įmonėms tikriausiai grės daugybė baudžiamųjų ir civilinių kaltinimų, tačiau abejotina, ar kuris nors iš tų kaltinimų bus tiesiogiai susijęs su konkrečia jo administracijos suformuluota ir įgyvendinta politika. Kalbant apie katastrofišką D.Trumpo komandos elgesį COVID-19 krizės metu, JAV piliečiai turėjo daug efektyvesnį būdą reaguoti į prezidento aplaidumą: rinkimų dieną už jį nebalsuoti.
Paulas Musgrave'as, Masačiūsetso Amhersto universiteto politikos mokslų docentas
Beveik – o greičiausiai iš tikrųjų – neįmanoma, patraukti D.Trumpą baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą aplaidumą. Viena vertus, to dar niekada nėra buvę: persekioti prezidentą už oficialius veiksmus ar politiką, kurios šis ėmėsi eidamas pareigas, būtų radikalus posūkis nuo praeities praktikos. Paprastai išrinktus pareigūnus laikome atsakingais per rinkimus, kurie (teoriškai) turėtų paskatinti tuos pareigūnus gerai atlikti savo pareigas.
Persekioti prezidentą už oficialius veiksmus ar politiką, kurios šis ėmėsi eidamas pareigas, būtų radikalus posūkis nuo praeities praktikos
Tokio požiūrio šaknys siekia XVII amžių. Konstituciją rašę žmonės nenorėjo pakartoti Anglijos pilietinio karo klaidų, kuomet būdavo vykdomi tokio pobūdžio baudžiamieji persekiojimai. Jie nenorėjo, kad politika peraugtų į kraują. Štai kodėl apkalta yra tokia ribota bausmė: galite prarasti darbą, jums gali būti uždrausta eiti oficialias pareigas Jungtinėse Valstijose, bet tai ir viskas – jūsų negalima įmesti į kalėjimą, negalima surengti jums egzekucijos. Pagal savo sąrangą JAV politinė sistema yra mažiausiai kerštinga, kokią tik įmanoma įsivaizduoti.
Taip pat buvusiam JAV prezidentui turbūt būtų neįmanoma sulaukti teisingo, nešališko teismo ir nuosprendžio: tam reikėtų kažkaip surasti 12 JAV piliečių, neturinčių nuomonės apie JAV prezidentą.
Žinoma, dar lieka pažeidimai, kuriuos prezidentas asmeniškai padarė kaip civilis pilietis eidamas savo pareigas, bei netinkamas valdžios išteklių naudojimas. Dalykų, dėl kurių galima D.Trumpą apkaltinti, bet neįkalinti, kategorija labai talpi, ir tie pažeidimai nėra visai neverti dėmesio. Kita vertus, problema, kaip rasti nešališkus prisiekusiuosius, išlieka.
Dabartinis Meksikos prezidentas bando surengti nacionalinį referendumą, kuris leistų jam pradėti 5 ankstesnių prezidentų veiklos tyrimą įtariant juos neteisėtais veiksmais
Nors prezidento patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, persekiojimas jam pasitraukus iš posto neturi precedento Amerikos istorijoje, jis nėra beprecedentis visame pasaulyje – pavyzdžiui, dabartinis Meksikos prezidentas bando surengti nacionalinį referendumą, kuris leistų jam pradėti 5 ankstesnių prezidentų veiklos tyrimą įtariant juos neteisėtais veiksmais. Ne vienas Pietų Korėjos prezidentas, o neseniai ir buvęs Prancūzijos ministras pirmininkas buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir net įkalinti. Taigi yra būdų, kaip tai padaryti, tačiau tam reikėtų pakeisti kai kuriuos JAV sistemos veikimo aspektus.
Austinas Saratas, Amhersto koledžo jurisprudencijos ir politikos mokslų profesorius
Nemanau, kad prezidentas D.Trumpas gali būti ar turėtų būti laikomas nusikalstamai aplaidžiu dėl savo aplaidumo reaguojant į COVID-19 pandemiją. Mano manymu, prezidentas iš tikrųjų elgėsi aplaidžiai, nes nedarė nieko, kad būtų išvengta pagrįstai numatytos nelaimės, kurią koronavirusas sukėlė JAV. Tačiau baudžiamasis procesas nėra teisingas būdas priversti jį atsakyti už savo veiksmus.
D.Trumpo nesėkmės yra moralinės ir politinės. Jis turi būti vertinamas per istorijos prizmę ir politiškai pasmerktas už savo netikusią ir visiškai neadekvačią reakciją į jį supusį žmonių skausmą, kančias ir mirtį. Tai padaryti būtina, jei Jungtinės Valstijos nori kada nors išsivaduoti iš trumpizmo ir visų jo apraiškų. Amerikiečiai patys turi tai padaryti patys ir neieškoti atsakymų baudžiamojoje teisėje.
Net jei kažkam ir norėtųsi patraukti prezidentą baudžiamojon atsakomybėn už aplaidumą, būtų sunku padaryti taip, kad kaltinimai „priliptų“. Už procesą atsakingas prokuroras turėtų aiškiai parodyti, kad D.Trumpas elgėsi taip, kaip niekada nesielgtų protingas žmogus, ir pademonstravo beatodairišką neatsargumą žmonių gyvybių atžvilgiu. Tam prokurorui taip pat tektų įrodyti, kad prezidento veiksmai ar neveiklumas lėmė konkrečių žmonių mirtį ar rimtą žalą sveikatai. Kaip teisingai pažymėjo vienas komentatorius, „nustatyti kažkieno kaltę dėl kolektyvinių kančių daug sunkiau, ypač atsižvelgiant į visus COVID-19 infekcijos kintamuosius“.
Nustatyti kažkieno kaltę dėl kolektyvinių kančių daug sunkiau, ypač atsižvelgiant į visus COVID-19 infekcijos kintamuosius
Patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, D.Trumpas taptų kankiniu ir auka. Tai tik padrąsintų karščiausius jo šalininkus ir dar labiau suskaldytų jau ir taip pavojingai susiskaldžiusią tautą. Moralinė, istorinė ir politinė atskaitomybė, kaip alternatyva griežtam nuosprendžiui teismo salėje, gali būti ne tokia aiški ir tenkinanti.
Tačiau daug svarbiau, kad savo sprendimą išreikštų patys Amerikos žmonės, o ne teisėjas ar prisiekusieji. Moralinis, istorinis ir politinis atmetimas būtų kur kas griežtesnis priekaištas prezidentui. D.Trumpas įeitų į istoriją ne kaip tiesiog dėl kažko kaltas, o kaip labai blogai pagarsėjęs politinis veikėjas.
