Neseniai Katalonija paskelbė surengsianti pirmalaikius rinkimus, kurie taptų referendumu dėl didesnės autonomijos nuo centrinės Madrido vyriausybės. Tai taps dar dar vienu išbandymu krizės krečiamai Ispanijai.
Bent jau Katalonijos valdžia skelbia turinti objektyvių priežasčių norėti atsiskyrimo. Katalonijos prezidentas Arturas Masas pabrėžė, kad šis regionas sudaro penktadalį Ispanijos vidaus produkto. „Jeigu Katalonija būtų valstybė, mes būtume tarp 50 daugiausiai eksportuojančių šalių“, – pareiškė A.Masas. Tačiau būdamas Ispanijos sudėtyje regionas priverstas gyventi skurdžiau. Be to, Katalonijos gyventojai itin didžiuojasi savo išsiskiriančia kalba ir kultūra. „Atėjo laikas pasinaudoti teise į apsisprendimą“, – sako A.Masas.
Krizė išryškino apsisprendimą
Iki šiol Katalonijoje vyravo įvairios nuomonės dėl galimos regiono nepriklausomybės. Kai kurie žmonės teigė, kad užtektų ir didesnės autonomijos, tuo tarpu kiti laikėsi nuomonės, jog būtina visiška nepriklausomybė. Tačiau panašu, kad krizė, kurioje atsidūrė Ispanija, nemažai žmonių privertė permąstyti savo pasirinkimą ir vis daugiau jų siekia, kad Katalonija būtų visiškai nepriklausoma.
Atėjo laikas pasinaudoti teise į apsisprendimą
Birželio mėnesį vykusi apklausa parodė, kad net 51 proc. gyventojų pasisako už Katalonijos nepriklausomybę – tai beveik rekordiniai skaičiai. Rugsėjo 11 dieną Katalonijos nepriklausomybei palaikyti surengtame mitinge Barselonoje dalyvavo, skirtingais duomenimis, nuo 600 tūkst. iki 1,5 mln. žmonių.
Alfonsas Lopezas Tena, Katalonijos parlamento premjeras, teigė „Al Jazeera“, kad dar prieš 10 metų daugelis žmonių manė, jog galima sukurti savo tvarką būnant Ispanijos dalimi, tačiau dabar daugelis galvoja, kad „vienintelis būdas susikurti gerą situaciją – nepriklausyti Ispanijai“.
Tiesa, Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz pareiškė AFP, kad egzistuoja teisinės priemonės sustabdyti šį referendumą ir Vyriausybė pasiruošusi jas panaudoti. Be to, Katalonijos nepriklausomybės paskelbimas prieštarautų Ispanijos Konstitucijai dėl šalies teritorijos vientisumo. Tačiau, panašu, Katalonijos valdžios tai negąsdina – A.Masas teigia, kad referendumas lapkritį bus surengtas bet kokiu atveju.
„Puikiai gyvuotų būdama nepriklausoma“
Sociologai teigia, kad prasta Ispanijos ekonominė padėtis neabejotinai prisidėjo prie Katalonijos nepriklausomybės idėjų plitimo. Apie 25 proc. ispanų neturi darbo, bedarbiais yra apie pusė jaunų žmonių. Nekilnojamojo turto kainos nuolatos krenta, o nemažai bankų atsidūrė ties nemokumo riba.
Nors ir turtingesnė nei kitos Ispanijos dalys, Katalonija taip pat išgyvena ne pačius geriausius laikus – 20 proc. regiono gyventojų neturi darbo.
Dalinimasis pasiaukojimu tarp valstybės ir regionų labai nesąžiningas
Praėjusį mėnesį Katalonija buvo priversta prašyti 5 mlrd. eurų (17,2 mlrd. litų) iš centrinės vyriausybės, kad galėtų finansuoti savo 40 mlrd. eurų (138,1 mlrd. litų) skolą. Regionas skundžiasi gaunantis iš Madrido daug mažiau negu sumoka mokesčių. „Dalinimasis pasiaukojimu tarp valstybės ir regionų labai nesąžiningas, – teigė A.Masas. – Rezultatas toks, kad didžiausius karpymus tenka vykdyti sveikatos apsaugoje ir švietime, kurie yra pagrindinė regionų atsakomybė.“
Katalonija, kurioje gyvena apie 7,5 mln. gyventojų ir kurioje yra puikiai išvystyta infrastruktūra, galėtų ekonomiškai puikiai gyvuoti, būdama nepriklausoma, mano laikraščio „El Pais“ autorius ir filosofas Josepas Ramoneda.
Iškiltų ir sunkumų
Tiesa, ne visi yra tokie dideli optimistai kaip jis. „Katalonija susieta itin tampriais ryšiais su likusia Ispanijos dalimi“, – sako Edinburgo universiteto ekonomikos profesorius Jose Vicente Rodriguezas Mora. Didžioji dalis regiono eksporto keliauja į likusią Ispaniją. Iškovojus nepriklausomybę nemažai šių ryšių nutrūktų. Ispanijoje jau buvo tokių pavyzdžių – 2005 metais kai kurie Katalonijos produktai buvo boikotuojami Ispanijoje dėl kataloniečių noro būti nepriklausomais.
Taip pat iškiltų ir narystės Europos Sąjungoje klausimas. Išstojusi iš Ispanijos ji sunkiai galėtų tikėtis narystės sąjungoje, nes Ispanija neabejotinai dėtų visas pastangas, kad Katalonija ten nepatektų. Ispanijos užsienio reikalų ministras jau paskelbė, kad Ispanija tikrai vetuotų Katalonijos narystę Europos Sąjungoje.
Katalonija galėtų naudoti eurą kaip nacionalinę valiutą net ir nebūdama sąjungos nare
Kembridžo universiteto profesorius Thomas Jeffrey Miley „Al Jazeera“ sakė, kad neaiški ir Briuselio pozicija, be to, nebūtinai vien tik Ispanija pasisakytų prieš Katalonijos narystę sąjungoje – pavyzdžiui, galbūt toks precedentas nebūtų naudingas ir Prancūzijai?
Tiesa, patys Katalonijos politikai sako nematantys čia didelės problemos – Katalonija galėtų naudoti eurą kaip nacionalinę valiutą net ir nebūdama sąjungos nare (kaip dabar tai daro Juodkalnija ir Kosovas), o kartu išsaugotų ekonominę nepriklausomybę.
Jaunimas nori nepriklausomybės
Klausimai dėl Katalonijos nepriklausomybės liečia, žinoma, ne vien tik ekonomiką. Nuo 1939 iki 1975 metų, šalį valdant diktatūriniam režimui, katalonų kalba viešoje erdvėje buvo draudžiama, bet kokie tautiniai judėjimai buvo užgniaužti.
Ispanijai pasukus demokratijos keliu Katalonijoje vėl imta kalbėti apie regiono išskirtinumą, leista laisvai kalbėti katalonų kalba, tačiau vietos kultūros specialistai teigia, kad to negana, o iš Ispanijos Vyriausybės pusės jaučiamas nenoras, kad Katalonija pabrėžtų savo nacionalinius ypatumus.
O šie ypatumai akivaizdūs. Pavyzdžiui, 2010 metais Katalonija tapo pirmuoju regionu Ispanijoje, kuriame uždraustos bulių kautynės.
Pastebima, kad jaunoji karta nusiteikusi nacionalistiškiau nei senoji.
Tiesa, nereikia pamiršti, kad šiame regione gyvena nemažai žmonių, kurie atvyko iš kitų Ispanijos dalių, jie kalba tik ispaniškai ir visiškai nesužavėti Katalonijos siekiu tapti nepriklausoma valstybe.
Katalonijos valdžia pripažįsta, kad net jei šalis nuspręs tapti nepriklausoma, jos laukia ilgas kelias. Kadangi Ispanijos Konstitucijoje toks procesas neleistinas, „tai bus ilga kova“.
