Tai trečias kartas, kai „Eurovizijos“ dainų konkurso finalas vyksta Izraelyje. Renginys vyksta tuo metu, kai Izraelio vyriausybė blokuoja Gazos ruožą, laiko užėmusi Vakarų krantą ir Golano aukštumas.
Tai kelia politinę įtampą, aistras, diskusijas. Todėl iškyla svarbus klausimas: ar „Eurovizija“ turėtų būti platforma diskusijoms apie šią padėtį? Ar galima naudotis dainų konkursu, kad būtų sprendžiamos tarptautinės problemos?
Šių metų „Eurovizijos“ organizatoriai turi aiškią poziciją apie tai – padėties nekomentuoja ir ragina taip elgtis kitus. Dainininkams draudžiama daryti pareiškimus scenoje. Netgi popmuzikos ikona Madonna, kuri šeštadienio vakarą parodys savo šou, sulaukė raginimų nedaryti politinių pareiškimų.
Surengdamas „Euroviziją“ Izraelis prisistatė kaip tolerantiška ir kosmopolitiška demokratija. Dėl to kilo diskusijų ir „Eurovizija“ tapo politiniu įvykiu.
Tiesą sakant, visuomet taip ir buvo. Po Antrojo pasaulinio karo, šis dainų konkursas buvo tarsi susitaikymo simbolis Vakarų Europoje. Po Geležinės uždangos kritimo – Rytų ir Vakarų Europos susitaikymo simboliu.
„Eurovizijoje“ muzikinė konkurencija visuomet buvo susijusi su politika. Konkurse visuomet dalyvavo daugiau šalių nei yra Europos Sąjungoje, įskaitant ir komunistinę Jugoslaviją.
Prieš 40 metų prie „Eurovizijos“ prisidėjo Izraelis. Šiaurės Afrika ir arabų valstybės taip pat transliuoja „Eurovizijos“ finalus, bet nė viena iš šių šalių, išskyrus Maroka, neprisidėjo prie konkurso, nes prieštaravo Izraelio narystei.
1960-aisiais „Eurovizija“ tapo platforma, kur buvo protestuojama prieš Ispanijos karinę diktatūrą. Visai neseniai dainų konkurse buvo keliami klausimai dėl Rusijos sukeltų karų Gruzijoje ir Ukrainoje, įtampos tarp Armėnijos bei Azerbaidžano.
Kai kurie aktyvistai ragino blokuoti šiųmetę „Euroviziją“ Izraelyje, bet realybė ta, kad 41-os šalies artistai nusprendė dalyvauti. Į Izraelį atvyko mažiau turistų ir gerbėjų nei tikėtasi, bet tai gali būti susiję ne tiek su politinėmis priežastimis, kiek su brangiais bilietais, viešbučiais ir didelėmis transporto išlaidomis.
Nors Izraelio surengta šventė sulaukia daug kritikos ir protestų, bet nereikėtų pamiršti, kad visai neseniai „Eurovizija“ vyko Azerbaidžane ir Rusijoje, – nei vienoje iš šių šalių nėra tinkamai gerbiamos žmogaus teisės.
Ir jei kritikai nori boikotuoti 2019-ųjų „Euroviziją“ Izraelyje, tai nereiktų pamiršti, kad 2022-ųjų Pasaulio futbolo čempionatas vyks Katare, o tų pačių metų žiemos olimpinės žaidynės – Kinijoje. Šiose šalyse taip pat kyla daug problemų dėl žmogaus teisių.
„Eurovizijos“ boikotas ir neatvykimas į šou neatrodo efektyvi priemonė, o štai atvira diskusija ir kritika – atrodo efektyvesnis būdas kelti svarbius klausimus. Bet tai daryti reiktų ne per daug politikuojant. Galų gale „Eurovizija“ yra tik milžiniškas vakarėlis.
