2019-ųjų Europos Parlamento rinkimuose iškilo krašutinės dešinės populistai, o dešimtmečius besitęsusiam centro-dešinės/centro-kairės konsensusui kilo grėsmės.
Italijos partijos „Šiaurės Lyga“ lyderis Matteo Salvini bando suburti nacionalistinių partijų aljansą: į jį kviečia Prancūzijos Marine Le Pen vadovaujamą „Nacionalinį sambūrį“, ultradešiniuosius „Alternatyvą Vokietijai“, neseniai skandalų supurtytą Austrijos laisvės partiją, Danijos liaudies partiją (DPP) ir Suomijos „Tikrųjų suomių“ politinę jėgą.
Italijos vicepremjeras M.Salvini siekia išplėsti jau egzistuojančią ultradešiniųjų euroskeptikų grupę „medžiodamas“ narius iš kitų dviejų grupių. Jei pridėsime konservatyvius nacionalistus ir kraštutinius kairiuosius, atrodo, kad už „mažiau Europos Sąjungos“ pasisakanti stovykla turės apie trečdalį iš 751 parlamento vietų.
Todėl prieš rinkimus buvo kalbama, kad euroskeptikų banga nušluos Europos Parlamentą. Vis dėlto, tai jokiu būdu neprimins Donaldo Trumpo Baltųjų rūmų šturmo ar to, kaip „Brexit“ išsprogdino Jungtinės Karalystės politiką.
Proeuropietiškos jėgos vis dar turi solidžią daugumą.
„The Guardian“ rašo, kad Europos Parlamento, pastaraisiais metais įgavusio papildomų galių ir šiuo metu vaidinančio esminį vaidmenį ES įstatymų leidybos procese, darbas neabejotinai bus sudėtingesnis. Tačiau nebūtinai dėl populistų.
Keičiasi galių balansas
Nuo pirmųjų Europos Parlamento rinkimų 1979-ųjų institucijai vadovavo dvi pagrindinės centro-dešinės ir centro-kairės grupės. Tai reiškia, kad dauguma Europos Sąjungos piliečių gyvena šalyse, kurioms vadovauja vienai ar kitai grupei priklausančios partijos.
Visoje Europoje stabiliai silpstant centristinių partijų populiarumui, mažiau nei 40 proc. ES piliečių gyvena šalyse, kurias valdo Europos liaudies partijai (EPP) ar Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai (S&D) priklausančios partijos. Kitoms Europos politinėms šeimoms priklauso tokių valstybių kaip Italijos, Graikijos, Lenkijos ir Prancūzijos valdantieji.
Todėl logiška, kad dvi didžiosios grupės kartu sudėjus EP prarado per 80 vietų. Pirmą kartą istorijoje jos prarado ir savo daugumą.
Daugiau vietų EP gavo liberaldemokratai (iki 40-ies, daugiausia dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono partijos „Respublika – pirmyn!“, žalieji (iki 20-ies naujų vietų) ir nacionalistai (iki 30-ies, daugiausia – dėl M.Salvini „Šiaurės Lygos“).
Tai reiškia, kad parlamentas bus labiau fragmentuotas nei bet kada anksčiau. Prieš gilesnę Europos integraciją pasisakanti nacionalistų bei euroskeptikų stovykla taip pat atspindės tą fragmentaciją, kadangi ją skaldo ideologiniai ir politiniai skirtumai.
Lenkijos nacionalistinė „Įstatymo ir teisingumo“ partija bei kraštutiniai dešinieji Švedijos demokratai atmetė M.Salvini aljansą – jiems nerimą kelia Italijos vicepremjero prielankumas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Ekonomiškai AfD ir DPP yra už laisvą rinką pasisakantys ultraliberalai, tačiau M.Le Pen pasisako prieš „nekontroliuojamą globalizaciją“ bei siekia padidinti viešąsias išlaidas.
Migracijos klausimu M.Salvini pasisako už kvotų sistemą, kai prieglobsčių prašytojais pasidalija visos bloko narės taip palengvindamos pietinių valstybių naštą. Neliberalios Rytų Europos demokratijos ir daugybė kitų šalių atmeta bet ką, kas primena tokią migrantų dalijimosi schemą.
Pasak „The Guardian“, tai reiškia, kad įstatymų leidyboje bus nebus lengva gauti daugumą. Todėl, veikiausiai, sprendimų priėmimo procesas tokiose jautriose srityse kaip būsimas ES biudžetas, sienų apsauga ar kovos su klimato kaita priemonės, taps sudėtingesnis.
Populistai sustiprins ES patikimumą?
Sprendimų priėmimo procesas gali apsunkti ir todėl, kad EPP nebus lengva gauti paramą iš dešiniųjų.
Ligi šiol Austriją valdęs centro-dešinės/kraštutinės dešinės aljansas Briuselyje yra neįsivaizduojamas. Iš dalies todėl, kad suskaldytų EPP, kuri ir taip yra skilusi dėl požiūrio į neliberalų Vengrijos lyderį Viktorą Orbaną.
Yra manančią, kad fragmentacija nebūtinai yra blogas dalykas.
„Dėl didesnės fragmentacijos Europos Parlamente sprendimų priėmimo procesas bus sudėtingesnis ir sunkiau kontroliuojamas. Tačiau fragmentacija gali teigiamai paveikti Europos demokratiją.
Didesnė politinė konkurencija ES lygmeniu gali EP rinkimuose sustiprinti viešąjį interesą, o tai būtų sveiką ES vystymuisi“, – „The Guardian“ teigė Agata Gostyńska-Jakubowska ir Leonardas Schuette iš Europos reformų centro.
ES istorijos ekspertas Luukas van Middelaaras taip pat mano, kad „tinkama opozicija“, pavyzdžiui, M.Salvini ir V.Orbano, siekiančių daryti įtaką debatams, o ne aršiai šaukti iš paraščių, galėtų būti naudinga Europos Parlamentui.
Pasak istoriko, ligi šiol institucijoje buvo siekiama kiek įmanoma labiau depolitizuoti debatus – supaprastinti juos iki diskusijų apie techninius ar procedūrinius sprendimus.
Pasak jo, ligi šiol institucijoje buvo siekiama kiek įmanoma labiau depolitizuoti debatus – supaprastinti juos iki diskusijų apie techninius ar procedūrinius sprendimus.
Todėl, L.van Middelaaro manymu, buvo pakenkta ES patikimumui.
Istoriko teigimu, nuoširdesni politiniai debatai galėtų sustiprinti parlamentą, nes jie „patikimiau įkūnytų pilną viešosios nuomonės Europos Sąjungoje spektrą“.
Sudėtingesnė, tačiau vis tiek proeuropietiška dauguma yra mažiau dėmesį traukiantis naratyvas nei ES pamatus griaunanti populizmo banga. Tačiau, panašu, kad būtent tokie yra šių rinkimų rezultatai.
