Prieš 15 metų JAV ir Europą padalino Irako karas. Prieš penkerius metus įvyko JAV šnipinėjimo skandalas ir paaiškėjo, kad klausomasi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel telefono. Dvi pasaulinės galios, pasaulinės pokario taikos ramsčiai ne visuomet vienodai sutaria dėl politikos ir veiksmų.
Tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pasitraukti iš Irano branduolinės programos susitarimo, taip pat jo protekcionistinė politika prekyboje netgi su artimiausiais sąjungininkais paliko didelę skylę Transatlantinėje sąjungoje. Atsivėrusi praraja tokia didelė, kad ji gali pažeisti dešimtmečius tvyrojusį stabilumą ir Vakarų klestėjimą, tuo pasinaudotų kitos pasaulinės žaidėjos – Rusija ir Kinija, vertina „foreignpolicy.com“.
Baltųjų rūmų užmojai yra pagrindinis pleištas, tačiau skirtumų atsiranda ir daugiau. Dvi pusės nesutaria dėl pagrindinių principų, abejojama bendromis vertybėmis ir požiūriu į pasaulį, kuris nuo 1940 m. apibrėžė santykius tarp Europos ir Vašingtono.
„Per ankstesnius nesutarimus jie prieštaravo kompanijai dėl priemonių. Tai yra pirmas kartas, kai nesutariama dėl pabaigos rezultatų“, – sako buvęs Baracko Obamos administracijos Nacionalinės saugumo tarybos vadovas Europos politikai Charlesas Kupchanas.
Europos lyderiai turėjo iššūkių su D.Trumpu nuo pat pirmosios jo prezidentavimo dienos, kai jis abejojo NATO sąjungos verte ir keikė „nesąžiningą prekybą“ su Europos šalimis. Tačiau pirmaisiais metais buvo juntamas palengvėjimas, kadangi D.Trumpo veiksmai ne itin atitiko jo retoriką.
Tačiau, nelikus JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono ir Nacionalinio saugumo patarėjo Herberto Raymondo McMasterio, prezidento administracijos pozicija tapo agresyvesnė.
Europos sąjungininkai dirba siekdami sutaisyti Irano susitarimą ir sakosi buvę užklupti nepasiruošę D.Trumpo atsitraukimo bei sankcijų Teheranui įvedimo. Visa tai įvyko nepaisant to, kad Iranas neginčijamai laikėsi 2015 m. susitarimo sąlygų.
„Su tokiais draugais ar dar reikia priešų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Europos Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas.
Ketvirtadienį Didžioji Britanija, Vokietija ir Prancūzija pakartojo savo įsipareigojimus dėl Irano branduolinės programos susitarimo ir pažadėjo dirbti su kitomis pusėmis, kad jis išliktų.
Europa atrodo labiau pasirengusi atsikirsti tam, ką dauguma pasaulio lyderių dabar regi kaip JAV bandymus buldozeriu pervažiuoti per pasaulio diplomatiją. EK prezidentas Jeanas-Claude’as Junckeris penktadienį patikino, kad Briuselis aktyvuos tam tikrus blokuojančius įstatus, kurie apsaugotų Europos kompanijas nuo JAV ekonominių sankcijų poveikio, jei jos tęstų verslą su Iranu.
Tokios priemonės numatytos 1990 m. kaip atsakas į buvusias JAV sankcijas kubai ir kitoms valstybėms, tačiau iki šiol jų neteko panaudoti. J.C.Junckeris taip pat teigė, kad Europos investicijų bankas ir toliau finansuos Europos investicijas Irane.
Švedijos premjeras ir užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas konferencijoje penktadienį pareiškė, kad D.Trumpas grasina Europos užsienio politikos nepriklausomybei.
Irano susitarimas yra šiaudas, kuris sulaužė kupranugario stuburą. Priešingai nei Paryžiaus klimato susitarimas, kur Europa tiesiog pasakė „mes liksime“, šiuo atveju Irano susitarimo palaikymas Europą pastato prieš Jungtines Valstijas“, – „foreignpolicy.com“ sako C.Kupchanas.
Ši priešprieša atsirado likus vos kelioms savaitėms iki galimo prekybos karo. Dar prieš dvejus metus Vašingtonas ir Briuselis derėjosi apie ambicingą laisvosios prekybos susitarimą. Pavasarį būriui šalių, įskaitant NATO nares, pritaikyti dideli tarifai aliuminio ir plieno importui.
Kol kas D.Trumpas ir ES laikinai sutarė siekti platesnio prekybos susitarimo, tačiau terminas baigiasi birželio 1 d. ir nėra jokių požymių, kad susitarimas bus pasiektas. Baltieji rūmai nuosekliai spaudžia Vokietiją nutraukti paramą dideliems Rusijos energetiniams projektams, jei ji tikisi nuolatinio atleidimo nuo plieno importo muitų, netgi grasinama Europos įmonėms, kurios dalyvauja projekte.
Europa taip pat rausia apkasus – Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad jokie dvišaliai prekybos susitarimai negalimi, kol Vašingtonas Europai nesuteiks nuolatinės išimties plieno importui. Ir Briuselis ruošia savus atsakomuosius muitus tokiems JAV produktams, kaip „Levi’s“ džinsai ir „Harley-Davidson“ motociklai. E.Macronas pažymi, kad tai Europa yra didžiausias laisvos prekybos tinklas, kokį pasaulis kada matė.
Prekybos karas nėra apie atskirus produktus, tačiau apie pasaulinę ekonomikos architektūrą, kurią JAV padėjo pastatyti ant Antrojo pasaulinio karo griuvėsių. Du didžiausi ekonominiai blokai ilgą laiką siekė liberalizuoti rinkas ir paskatinti pasaulinę prekybą. Tai apėmė ir Kinijos agresyvios dempingo praktikos ribojimą.
Tačiau dabar D.Trumpo administracija Europos rinkos ekonomiką deda į tą patį krepšį kaip ir Kinijos valstybinį kapitalizmą, taikant tą pačią piktą retoriką.
„Ir Kinija, ir Europa iškalbingai kalba apie laisvą prekybą, bet realioje praktikoje yra daug labiau protekcionistinės nei JAV. Nuolaidos, padarytos Kinijai ir Europai, prieš 50 metų buvo teisingos, tačiau dabar jos visiškai nebėra tinkamos“, – šią savaitę teigė JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas.
Politologai vertina, kad esama padėtis gali ir toliau blogėti – didėjant nesutarimams pasipelnytų Kinija ir Rusija.
„Vladimiras Putinas jaučiasi laikinu laimėtoju šioje naujoje situacijoje. Jis net negali patikėti savo sėkme“, – sako Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Norbertas Rottgenas.
70 metų trukusi Transatlantinė draugystė silpnėja. B.Obamos skambučiai per krizes pirmiausia būdavo į Londoną, Paryžių ir Berlyną, o nesutarimai nevirsdavo gilesniu filosofiniu pasidalijimu.
Pasak P.Kupchano, neaišku, ar kitas JAV prezidentas galės ištaisyti žalą, kadangi abiejose pusėse sustiprėjo populistinės srovės, pasisakančios prieš tas vertybes, kuriomis buvo grįsta sąjunga: išėjimas iš nacionalizmo rėmų, liberalesnės demokratijos skatinimas, žmonių teisės, didesnė ekonominė integracija kaip taikos ir klestėjimo garantas.