Finansų krizė kilo mažytėje milžiniškos Jungtinių Valstijų ekonomikos srityje – ipotekos kreditų rinkoje. Tačiau per kelis mėnesius ji išplito po visą pasaulį ir palietė kone kiekvieną planetos gyventoją. „Greitis, kuriuo vystėsi įvykiai, neturi precedentų. Tai parodė, kaip viskas susiję globalizuotame pasaulyje“, – sakoma 2009 metų Pasaulinio ekonomikos forumo raporte, pabrėžiančiame globalinį rizikos pavojų.
Vos tik kilo finansų krizė, žmonės ėmė elgtis kaip banda, juos apėmė panika. Tokiu atveju, neatsakingai pateikiant informaciją, galima sulaukti katastrofiško grįžtamojo ryšio ir pasekmių, kurias pasauliui teks srėbti daug ilgiau.
Praėjusios savaitės pabaigoje Meksikoje užfiksuotas kiaulių gripas taip pat plinta po pasaulį daug greičiau, nei kada nors anksčiau. Iš vienos valstybės į kitą skraidantys lėktuvai, nepaprastai greitas gyvenimo tempas lėmė, kad per kelias dienas virusas apėmė visą Žemės rutulį, nors dar taip neseniai tam reikėdavo kelių mėnesių, o kartais ir metų.
Kuo sistema sudėtingesnė ir produktyvesnė, tuo greičiau ir toliau pernešamas visoks užkratas. Tačiau toks visuotinis tarpusavio priklausomumas ne visada turi neigiamų pasekmių. Rizika gali būti ir sušvelninta, nes sudėtinga sistema reiškia, kad jei ima nebeveikti vienas jos mechanizmas, kiti perima jo funkcijas, taip užtikrindami jo veiklos stabilumą, deja, tik laikinai. „Nors mažas šokas įveikiamas, tačiau visa sistema tampa pažeidžiama ir galima sulaukti didžiulio šoko. Todėl įmanoma, kad pokyčiai gali padidinti kol kas dar nedidelę galimybę, jog prasidės katastrofiškas nuosmukis“, – sako vyriausiasis Tarptautinio valiutos fondo ekonomistas Raghuramas Rajanas.
Lemtingu gali tapti taip vadinamas „drugio efektas“, kai labai sudėtingose sistemose pats mažiausias incidentas gali išplisti ir sukelti sunkiai iš anksto numatomų pasekmių. Chaoso teorijos pionierius Edwardas Lorenzas pastebėjo, kad drugio sparnų plazdėjimas vienoje pasaulio dalyje gali sukelti tornadą kitoje. Prancūzų matematikas ir fraktalų geometrijos kūrėjas Benoit Mandelbrotas, pritaikęs matematikos teorijas rinkai, įrodė, kad „laukinė įvairovė“ yra neatsiejama sistemos dalis. Sudėtingos, tarpusavyje susijusios sistemos laikosi ant kelių pagrindinių ašių arba mazgų. Tai viena iš priežasčių, kodėl blogų paskolų krizė, nuo kurios nukentėjo didieji investiciniai bankai, sukėlė tokį katastrofišką poveikį – pažeidus vieną sistemos elementą, gali sugriūti visas kortų namelis.
Pakanka prisiminti, kaip uraganas „Katrina“ sukėlė tikrą žemės drebėjimą pasaulio rinkose. Tas pats atsitiktų, jei teroristai nusitaikytų į kokį svarbų objektą – netrukus prasidėtų grandininė reakcija, kuri apimtų visą pasaulį. Tai įrodo, kad bet kokios, net labai patikimos sistemos stabilumas yra tik iliuzinis.
Vos tik kilo finansų krizė, žmonės ėmė elgtis kaip banda, juos apėmė panika. Tokiu atveju, neatsakingai pateikiant informaciją, galima sulaukti katastrofiško grįžtamojo ryšio ir pasekmių, kurias pasauliui teks srėbti daug ilgiau.
Kompleksiškumas lemia, kad jei finansinis krachas gali sukelti šoką, tai pandemija gali tapti tikro chaoso priežastimi, nes yra daug pavojingesnė ir niokojanti nei manoma. Analitikai pažymi, kad kai XIV amžiuje Europą nusiaubė maras, nusinešęs trečdalį žemyno gyventojų, visuomenė nepražuvo, nes tuometinės ūkio ir visuomeninės sistemos buvo palyginti paprastos ir todėl atsparios bet kokiam dideliam sukrėtimui. Tačiau kai II amžiuje maras nusiaubė Romos imperiją, taip pat nusinešęs beveik trečdalį jos gyventojų gyvybių, kilo tikras chaosas, nes Romos imperijoje visuomenė buvo labiau išsivysčiusi. Šiuolaikiniame pasaulyje jei kokį esminį mazgą pažeistų liga, tai sukeltų dar didesnę katastrofą. „Mazgais“ šiuo atveju reikėtų laikyti gydytojus, vilkikų vairuotojus, inžinierius, uostų darbininkus.
Šia proga vertėtų prisiminti ir 2008 metais paskelbtą Pasaulinio ekonomikos forumo raportą, kuriame buvo modeliuojamos galimos pasaulinės finansų krizės ir vienos rūšies pandemijos pasekmės. Tuomet toks scenarijus buvo pavadintas spekuliatyviu, tačiau šiandien jis jau vadinamas pranašišku.
To raporto autoriai dar skelbė, kad vienu metu kilusi finansų krizė ir pandemija sukeltų „didžiulį pasipriešinimą globalizacijai“, o pasaulio geopolitinėje politikoje įsivyrautų militarizmas ir autoritarinės tendencijos. Dabar jau aišku, kad artimiausių mėnesių įvykiai parodys, kiek teisingas toks spėjimas.
