Ar iš tiesų ukrainiečiai nusprendė „susimesti“ branduoliniam ginklui?

Apie tai, kad „Bayraktar“ dronams pinigų surinkę Ukrainos gyventojai dabar nusprendė „susimesti“ branduoliniam ginklui, pranešė televizijos laida „Itogi nedeli“ (liet. „Savaitės apžvalga“), o vėliau melagieną pakartojo propagandinis naujienų portalas „Tsargrad“.

„Ukrainiečiai pradėjo rinkti aukas branduolinei bombai, kurią, matyt, nori numesti Rusijoje, surengdami branduolinį karą“, – rašoma „Tsargrad“ publikacijoje.

Straipsnyje neslepiama, kad informacija apie rinkliavą buvo „atrasta“ „Telegram“ tinklo kanale „Vypuskaite Z Krakena“.

„Bet apskritai, jei Ukrainoje girdėti tokios temos, tai aiškiai rodo beviltišką Kyjivo režimo padėtį“, – cituojamas „Telegram“ kanalo autorius.

Ukrainiečiai juokiasi, rusai tiki

Įrodymai, kad ukrainiečiai tikrai renka pinigus branduolinei bombai, skurdoki – pateikiama ekrano nuotrauka iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kario Rostislavo Timčuko paskyros „Instagram“ socialiniame tinkle.

Ekrano nuotr. /Ukrainiečių pokštas apie rinkliavą branduolinei bombai

R.Timčukas „Instagram“ istorijose publikavo koliažą su užrašu „Renkame branduoliniams ginklams iš Ukrainos žmonių! Kiekvienos 7 grivinos yra svarbios“.

Kiek žemiau yra Serhijaus Prytulos fondo logotipas. Kiek anksčiau šis fondas sėkmingai surengė lėšų rinkimo akciją, skirtą įsigyti „Bayraktar“ TB2 dronams.

Tačiau tai tėra pokštas – nei paveikslėlyje, nei kur nors kitur R.Timčuko „Instagram“ paskyroje nėra nurodyti jokie rekvizitai, kur galima būtų pervesti lėšas norint „susimesti branduoliniam ginklui“.

S.Prytulos fondas nerenka pinigų branduoliniams ginklams, jis renka pinigus humanitarinei pagalbai ir karinei amunicijai, pavyzdžiui, šalmams, naktinio matymo prietaisams, pirmosios pagalbos rinkiniams.

Bepilotis taktinis kovinis lėktuvas „Bayraktar“ / Schutterstock nuotr.

Ar įmanoma nusipirkti branduolinį ginklą?

Branduolinis ginklas – ginklas, naudojantis branduolių dalijimosi (grandininės branduolinės reakcijos) arba branduolių sintezės energiją ir turintis milžinišką griaunamąją galią lyginant su įprastiniais sprogmenimis.

Dėl to vienu branduolinio ginklo užtaisu galima sunaikinti ištisą miestą.

Istorijoje branduolinis ginklas yra panaudotas du kartus, kai JAV Antrojo pasaulinio karo metu bombardavo Hirošimą ir Nagasakį. Tuo metu iš karto žuvo apie 200 tūkstančių žmonių, dar daugiau vėliau mirė nuo radiacijos.

Šiuo metu sprogmenų visose valstybėse yra daugiau nei 13 tūkstančių, yra įvykdyta apie 2 tūkstančiai branduolinių bandymų.

Rusijos arsenale yra maždaug pusė visų pasaulio branduolinių ginklų, apie 6 tūkstančiai. Pernai ginklų išlaikymas ir kūrimas Kremliui kainavo 8,6 mlrd. JAV dolerių.

Keliais šimtais mažiau branduolinių ginklų turi JAV. Net pridėjus kitų NATO sąjungininkių, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, turimas galvutes, būtų truputį mažiau nei turi Rusija.

Branduolinius ginklus taip pat vysto Kinija, Pakistanas, Indija, Izraelis, Šiaurės Korėja.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariuomenės pasididžiavimas „Topol-M“, kuris šaudo branduolinius užtaisus.

Prieš 16 metų leidinys „The Atlantic“ publikavo žurnalisto Williamo Langeviesches straipsnį, kuriame buvo tiriamos įvairios galimybės, kad teroristai galėtų patys įsigyti branduolinio ginklo sudėtinių dalių ir susikonstruoti masinio naikinimo sprogmenį.

Jame autorius akcentavo, kad branduolinį ginklą sukonstruoti savarankiškai būtų „labai sunku, bet ne neįmanoma“.

Tačiau straipsnyje kalbama ne apie visavertį branduolinį ginklą, kurį turi didžiosios pasaulio valstybės, bet apie vadinamąją nešvarią bombą.

Kas yra nešvari bomba?

Nešvari bomba – tai ginklas, kuriame derinami įprastiniai sprogmenys, pavyzdžiui, dinamitas, ir radioaktyviosios medžiagos, pavyzdžiui, uranas. Ji dažnai vadinama ne valstybių, o teroristų ginklu, nes yra skirta baimei ir panikai skleisti, o ne kariniam taikiniui sunaikinti.

„Branduolinė bomba sukelia tūkstančius ar milijonus kartų galingesnį sprogimą nei bet koks įprastinis sprogmuo, kuris gali būti panaudotas nešvarioje bomboje“, – teigiama JAV vidaus saugumo departamento informaciniame biuletenyje.

„Wikipedia“ nuotr./Atominė patranka M65

JAV vidaus saugumo departamentas nurodo, kad mažai tikėtina, jog nešvari bomba galėtų paskleisti pakankamai dideles radiacijos dozes, kurios „sukeltų tiesioginį poveikį sveikatai ar mirtį dideliam skaičiui žmonių“.

Teksaso valstijos sveikatos priežiūros departamentas paaiškina, kodėl.

Teigiama, kad norint pagaminti nešvarią bombą, galinčią skleisti mirtinas radiacijos dozes, reikėtų didelio kiekio švino ar plieno ekranų, kad medžiaga gamybos metu nepražudytų jos kūrėjų.

Tačiau naudojant tokią apsauginę medžiagą bomba taptų didelių gabaritų ir ją būtų sunku perkelti ar dislokuoti, tikriausiai reikėtų sunkiosios įrangos ir nuotolinio valdymo įrankių, be to, Teksaso valstijos agentūros teigimu, tai apribotų radiacijos sklidimo mastą.

Pasak Teksaso sveikatos tarnybos, radiacija, kurią sukelia nešvari bomba, būtų panaši į tą, kuri gaunama atliekant dantų rentgeno nuotraukas.

„Tai panašu į uolos skaldymą. Jei kas nors į jus mestų didelį akmenį, tikriausiai skaudėtų ir tai gali sukelti fizinę žalą“, – aiškina tarnyba.

Wikipedia.org nuotr./Buvusio Semipalatinsko poligono teritorija nusėta branduolinių sprogimų paliktais krateriais.

Ginklais žvangina Rusija

Vladimiras Putinas ne kartą pareiškė, kad yra pasirengęs panaudoti branduolinius ginklus Rusijos teritorijai ginti.

Nuogąstaujama, kad Rusijos prezidentas gali įvykdyti nedidelį „taktinį“ branduolinį sprogimą Ukrainoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo V.Putiną, sakydamas, kad tai būtų rimčiausia karinė eskalacija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Taktiniai branduoliniai ginklai (TBG) – tai nedideli branduoliniai ginklai ir jų nešėjai, skirti naudoti mūšio lauke arba ribotam branduoliniam smūgiui.

Jais galima naikinti taikinius apibrėžtoje teritorijoje, neužteršiant didelio masto radioaktyviosiomis medžiagomis.

Mažiausios taktinės branduolinės kovinės galvutės galingumas neviršija vienos kilotonos trotilo ekvivalento (t. y. sprogimo galia ne didesnė nei tūkstančio tonų trotilo).

Gali būti net 100 kilotonų galingumo.

Wikipedia.org nuotr./Vladimirui Putinui, 1999 m. pradėjusiam eiti prezidento pareigas, pristatomas abonentinis kompleksas „Čeget“.

Strateginiai branduoliniai ginklai yra daug galingesni – iki 1000 kilotonų. Ant Hirosimos numestos amerikiečių bombos galingumas buvo 15 kilotonų.

Galingiausias istorijoje termobranduolinis sprogimas – sovietų „Bomba caras“ – buvo daugiau nei 58 megatonų.

Strateginiai ginklai naudojami didesniais, tūkstančių kilometrų atstumais.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.