Ar iš tiesų vakcinos nuo COVID-19 siejamos su staigiomis mirtimis?

Nauja nepasitikėjimo COVID-19 vakcinomis banga kilo, kai ne profesionalus medikas, o slaugas ėmė savaip interpretuoti mokslinių tyrimų rezultatus.

Savo sukurtame vaizdo įraše J.Campbellas tvirtino, kad šių metų lapkričio pabaigoje žurnale „Clinical Research in Cardiology“ paskelbtame tyrime buvo pateikta panašių teiginių.

Tyrime „Autopsija pagrįstas histopatologinis miokardito apibūdinimas po skiepijimo nuo SARS-CoV-2 ligos“ (angl. Autopsy-based histopathological characterization of myocarditis after anti-SARS-CoV-2-vaccination) paskelbta, kad iš 25 žmonių, kurie netikėtai mirė per 20 dienų po skiepijimo COVID-19 vakcina, penkiems buvo nustatyti miokardito požymiai.

Pridurta, kad tam nebuvo nustatyta jokių kitų priežasčių, išskyrus skiepijimą nuo COVID-19.

Kai kurie socialinės žiniasklaidos vartotojai citavo šį tyrimą, leisdami suprasti, kad COVID-19 vakcinos yra mirtinos, ir tvirtino, kad vengti skiepytis yra saugiau nei skiepytis.

Klaidinga interpretacija

Tyrime nedalyvavę ekspertai nustatė, kad toks aiškinimas nepagrįstas tyrime atliktais darbais ir gautais rezultatais.

Kardiologas Christopheris Labosas portalui „Health Feedback“ teigė, kad minėtame tyrime iš tikrųjų nenustatyta, kiek dažnas yra miokarditas po skiepijimo, ar jis iš tiesų yra didesnis už foninį rodiklį (nes miokarditą gali sukelti daug dalykų). Taip pat kokia tikimybė, kad susirgęs miokarditu žmogus mirs.

Net patys tyrimo autoriai įspėjo, kad straipsnyje pateikiami autopsijų duomenys yra aprašomojo pobūdžio ir neturėtų tapti pagrindu daryti jokias epidemiologines išvadas dėl sergamumo ar rizikų vertinimo.

Ilinojaus universiteto Čikagoje kardiologas Frankas Hanas socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje teigė, kad histopatologiniai miokardito diagnozavimo metodai yra vienas iš tyrimo privalumų, ir pavadino juos „auksiniu standartu“.

Tačiau jis akcentavo, kad „pacientams, kurie, kaip skelbiama, mirė nuo miokardito, kai kuriais atvejais buvo nustatyti plaučių ir kraujagyslių radiniai, atitinkantys aterosklerozę ir plaučių susiaurėjimą“.

Medicinos specialistas pridūrė, kad nesuprantama, dėl ko šio tyrimo autoriai mano, kad aterosklerozė neturėjo įtakos mirtims.

Be to, autorių aiškinimas rėmėsi prielaida, kad COVID-19 vakcina buvo atsakinga už šiuos staigios mirties atvejus, nes jie įvyko netrukus po vakcinacijos.

Tai nėra teisingas vertinimas.

Pareiškimai apie tai, kad itin didelis skaičius mirusių nuo koronaviruso asmenų buvo gavę vieną ar daugiau skiepo dozių, socialiniuose tinkluose buvo platinami nuo pat vakcinacijos kampanijos pradžios.

Tačiau mokslininkams tokie teiginiai kelia tik šypseną.

„Tai tas pats, kaip sakyti, kad 100 proc. žmonių, žuvusių avarijose, bent kartą gyvenime valgė agurkus, ir iš to daryti išvadą, kad agurkai nulemia autokatastrofas“, –15min yra sakęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas, Vilniaus universiteto vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotojas prof. habil. dr. Vytautas Usonis.

Daugybė kritikos tyrimui

Reikėtų pabrėžti, kad pasirodęs tyrimas apėmė tik 25 asmenų skrodimus, o jį vertinę mokslininkai akcentavo, kad duomenys netikslūs, nes jame nebuvo kontrolinės grupės.

Miokarditas – ne mirtina liga

Miokarditas – tai širdies sienos viduriniojo sluoksnio uždegimas. Susirgimo metu širdies raumuo nusilpsta ir nesugeba tinkamai aprūpinti organizmo krauju.

Nors miokarditas yra viena dažniausių staigios suaugusiųjų mirties priežasčių, jis gali būti diagnozuotas bet kokiame amžiuje – serga net kūdikiai ir vaikai. Pastariesiems ši liga netgi pražūtingesnė nei suaugusiems – dėl dar nevisiškai susiformavusios imuninės sistemos (dažniau pasitaiko ūminės ligos formos).

Moterims miokarditas statistiškai diagnozuojamas pusantro karto dažniau nei vyrams.

Dažniau šia liga suserga prastai besimaitinantys, didelius fizinius krūvius patiriantys asmenys, taip pat nėščiosios ar neseniai pagimdžiusios moterys.

Šios ligos priežastys įvairios.

Pagal tipą miokarditas skirstomas į infekcinį ir neinfekcinį. Infekcinį miokarditą sukelia bakterijos, virusai, pirmuonys.

Dažniausi ligos sukėlėjai yra gripo, herpeso virusai, ŽIV, adenovirusai, borelijos (sukelia Laimo ligą), mikoplazmos ir kt.

Miokarditu dažniau serga tie asmenys, kurie serga sisteminėmis ligomis – sarkoidoze, reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige, tirotoksikoze, kitomis autoimuninėmis ligomis, kurių metu organizme susidaro antikūnai prieš savus organus.

Dar viena ligos sukėlėjų grupė – įvairios toksinės medžiagos: švinas, smalkės, kai kurie antibiotikai, chemoterapiniai preparatai, kokainas, amfetaminas, kai kurių gyvačių, vabzdžių nuodai.

Širdies raumens pažeidimą taip pat gali sukelti šilumos smūgis, hipotermija ar radiacija.

Komplikacijos ištinka retai

Miokardito rizika po COVID-19 vakcinos, nors ir reali, yra nedidelė ir labai reta.

Medicinos žurnalo „JAMA Internal Medicine“ praėjusių metų spalį paskelbto tyrimo duomenys rodo, kad iš daugiau kaip 2,3 mln. tirtų „Kaiser Permanente Southern California“ ligoninės pacientų, vyresnių nei 18-os ir pasiskiepijusių nuo koronaviruso, nustatyta vos 15 miokardito atvejų.

13 iš šių atvejų nustatyta gavus antrąją vakcinos dozę, o du – po pirmosios.

Visi 15 nustatytų miokardito atvejų pasireiškė 20–32 metų vyrams, jų amžiaus vidurkis siekia 25 metus. Nė vienas iš jų anksčiau nesirgo širdies ligomis.

14 pacientų pranešė apie krūtinės skausmą praėjus 1–5 dienoms po vakcinacijos. Visais atvejais simptomai išnyko taikant konservatyvų gydymą.

Tyrimo duomenimis, nė vieno iš vyrų nereikėjo guldyti į intensyviosios terapijos skyrių ar pakartotinai priimti po išrašymo iš ligoninės.

Persirgusių rizika didesnė

Miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ar insulto rizika yra daug didesnė žmonėms, kurie sirgo COVID-19 liga.

Šis pavojus išlieka mažiausiai metus po pasveikimo. Ir visai nesvarbu, koks žmogaus amžius, gyvenimo būdas ar gretutinės ligos – pavyzdžiui, diabetas, nutukimas, padidintas kraujospūdis ir kt.

Tai rodo, kad rizika gali padidėti net tiems žmonėms, kurie nėra linkę į širdies ir kraujagyslių ligas.

Tokias prielaidas leidžia daryti Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sent Luise ir Veteranų reikalų Sent Luiso sveikatos priežiūros sistemos specialistų tyrimas, šiemet paskelbtas žurnale „Nature Medicine“.

Nustatyta, kad persirgusiesiems COVID-19 kyla didesnė rizika susidurti su įvairiomis širdies ir kraujagyslių problemomis: širdies ritmo ir smegenų kraujotakos sutrikimais, išemine širdies liga, perikarditu, miokarditu, širdies nepakankamumu ir kt.

Štai miokardo infarkto tikimybė gali padidėti per 60 proc., insulto – per 50 proc., o širdies nepakankamumo – net per 70 proc.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.