Pirmadienį amerikiečių laikraštis „The New York Times“ citavo tapatybės nenorėjusius atskleisti Baltųjų rūmų pareigūnus, tikinančius, esą Pentagonas yra pasirengęs į Vidurinius Rytus pasiųsti iki 120 tūkst. karių, jeigu Iranas atakuotų amerikiečių kariškius arba paspartintų branduolinio ginklo kūrimo darbus.
Pasak Baltųjų rūmų pareigūnų, naujasis planas nenumato antžeminio įsiveržimo į Iraną – tam reikėtų gerokai didesnio kontingento. JAV invazijos galimybės nemato ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas K.Girnius.
Pasak jo, tiek šis planas, tiek į regioną siunčiami amerikiečių bombonešiai – daugiau pagąsdinimas, o ne pasiruošimas pulti.
„Karinės invazijos parengimas trunka ilgą laiką. 120 tūkst. karių yra per mažai: JAV į Iraką siuntė 150 tūkst. karių, o Irane yra du ar tris kartus daugiau gyventojų. Tai – daugiau spaudimas, gąsdinimas, kuris, vis dėlto, tarptautinės teisės požiūriu, yra labai abejotinas, iš dalies smerktinas. Problemos nėra sprendžiamos grasinimais arba bandymais prikišti ginklą prie žmogaus galvos ar šalies“, – 15min sakė politologas.
K.Girnius atkreipė dėmesį, kad invazija į Iraną būtų prieštaravimas D.Trumpo politikai „Amerika – pirmiausia“: jis, tiek kandidatuodamas į prezidento postą, tiek jau užėmęs Baltuosius rūmus, kritikavo ankstesnes valdžias už JAV įtraukimą į karus, kurių šalis negali laimėti, kurie eikvoja Amerikos turtą ir karių sveikatą.
Be to, D.Trumpas svarsto apie staigų amerikiečių karių iš Sirijos išvedimą, šiuo metu JAV atstovai derasi su Talibanu, kad netolimoje ateityje būtų galima išvesti amerikiečių pajėgas iš Afganistano.
Pasak politologo, nors Baltųjų rūmų vadovas sako nenorįs karo, jo patarėjai stumia D.Trumpą konflikto link. „Man kyla klausimas, ar jis pagaliau suims reikalus į savo rankas, ar leis dalykams vystytis užimdamas stebėtojo poziciją“, – tikino K.Girnius.
Didžiausiais Irano priešininkais D.Trumpo administracijoje laikomi patarėjas nacionalinio saugumo klausimas Johnas Boltonas ir valstybės sekretorius Mike'as Pompeo.
Rimtas karinių veiksmų pavojus
Prieš metus paskelbęs apie JAV pasitraukimą iš Irano ekonomikai svarbaus branduolinio susitarimo, prezidentas D.Trumpas neseniai dar labiau sugriežtino sankcijas Teheranui ir paskelbė Irano Revoliucinę gvardiją teroristine organizacija.
Praeitą savaitę Teheranui paskelbus, kad jis ruošiasi įšaldyti dalį įsipareigojimų pagal branduolinį susitarimą, Vašingtonas priešininkei ėmė siųsti dar griežtesnes žinutes. Persijos įlankoje buvo dislokuoti JAV bombonešiai B-52, į Vidurio Rytus buvo pasiųstas amerikiečių jūrų desanto operacijų laivas.
Kai sekmadienį prie Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) krantų buvo apgadinti keturi laivai, įskaitant du Saudo Arabijos tanklaivius, Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas teigė nerimaujantis, kad regione išaugus įtampai gali kilti „netyčinis konfliktas“.
Kol kas „sabotažo“ prieš laivus vykdytojai nėra žinomi, nei regiono galios, nei JAV neapkaltino Teherano. Vis dėlto, D.Trumpas įspėjo, kad Iranas „smarkiai nukentės“, jei padarys „ką nors“, kas sukeltų grėsmę JAV interesams.
Politologas K.Girnius taip pat įžvelgia riziką, kad konfliktas gali įsiplieksti dėl netyčinio incidento. „Kartais iraniečiai su mažais greitais laivais bando sukinėtis aplink amerikiečių laivus. Vėl gali kas nors per klaidą arba sąmoningai ką nors pašauti, tokiu atveju reikalai greitai eskaluotųsi. Todėl būtų geriau, jei ir vieni, ir kiti labiau susivaldytų. Pavojus yra rimtas, manau, kad Huntas neklydo.
Aukščiausiuose JAV valdžios sluoksniuose yra žmonių, pavyzdžiui, Boltonas ir Pompeo, kurie būtų ganėtinai patenkinti, jei turėtų progą imtis karinių smūgių prieš Iraną. Ne invazijos, bet, pavyzdžiui, pateisintų lėktuvų antpuolius ir pan.“, – teigė K.Girnius.
Tiesa, M.Pompeo antradienį žurnalistams tikino, kad Vašingtonas nenori karo su Iranu, bet žadėjo toliau spausti Teheraną.
Režimo pokyčių nematyti
2016-aisiais JAV prezidentui tapęs D.Trumpas ženkliai pakeitė šalies politiką Teherano atžvilgiu. Vienas ryškiausių pokyčių įrodymų – pasitraukimas iš Irano branduoliniu susitarimu vadinamo Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) 2018 metais.
Šį susitarimą 2015 metais pasirašė prezidento Baracko Obamos vadovaujamos JAV, Rusija, Kinija, Iranas, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Mainais už sankcijų sušvelninimą Iranas pažadėjo įšaldyti branduolių ginklų programą.
Pasak K.Girniaus, tai, kad didžiosios valstybės pasirašė JCPOA, „buvo akivaizdus nutarimas, jog ta sutartis buvo naudinga“. Vašingtonui pasitraukus, Rusija, Kinija ir Europos šalys teigė sieksiančios susitarimą išsaugoti.
Tarptautinės branduolinės energetikos agentūros atstovai, turintys teisę tikrinti Irano atominės energetikos objektus nuosekliai tvirtino, kad Iranas laikosi susitarimo gairių. Savo ruožtu JAV atsitraukimą motyvavo tuo, kad derybininkai neužkirto kelio Irano vykdomam terorizmo finansavimui, taip pat nebuvo apribotas Teherano balistinių raketų programos vystymas.
Anksčiau šį mėnesį JAV dar labiau sugriežtino Iranui skirtas sankcijas. Pasak K.Girniaus, šios sankcijos „neregėtos, itin greitos“, tačiau „labai retai tokia blokada priveda prie valdžios žlugimo“.
„Yra galimybė, kad (Irano) žmonės bus labai smarkiai nepatenkinti valdžia, labai nukentės – gali išplisti ligos, smarkiai išaugti skurdas. Vis dėlto, manau, kad žinant, jog šias bėdas sukelia Vakarai, tiksliau tariant – JAV, neapykanta Amerikai bus didesnė nei nepasitenkinimas (Irano) valdžia“, – 15min sakė politologas.
K.Girnius sako nematąs galimybės, kad dėl sankcijų Irane kils revoliucija.
„O jei kiltų revoliucija, būtų bandoma nuversti valdžią, įvyktų pilietinis karas. Pilietiniai karai yra bjaurūs, reikalauja daugiau aukų nei įprasti karai. Tai rodo Irako, Afganistano, Sirijos atvejai. Jei kas nors nori išprovokuoti vidaus karą, tai, atsiprašau, tokie žmonės yra labai nesąžiningi“, – pridūrė jis.
