Ar „Johnson & Johnson“ vakcina tampa naująja „AstraZeneca“?

Geros naujienos – kad Europos Sąjungos šalys šią savaitę jau pradėjo skiepyti žmones vienos dozės „Johnson & Johnson“ vakcina – liovėsi vos po paros. JAV antradienį, po pranešimų apie kraujo krešulių susidarymą, rekomendavo laikinai sustabdyti skiepijimą šia vakcina, o netrukus ir pati kompanija pranešė, kad atideda preparato platinimą Europoje, rašo „Politico“.
„Johnson & Johnson“ vakcina
„Johnson & Johnson“ vakcina / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Dar neseniai manyta, kad vieno skiepo „Johnson & Johnson“ vakcina suveiks tarsi postūmis kol kas vis dar lėtoms vakcinavimo kampanijoms ES šalyse.

Bet dabar šis preparatas jau panašesnis į „AstraZeneca“ vakciną. Jos dozių siuntos mažesnės, nei žadėta, ir vėluoja, negana to, netyla pranešimai apie abejonių keliantį vakcinos saugumą.

Pataupė, o dabar gūžiasi

„Žinoma, tai žingsnis atgal, bet geriau būti atsargiems“, – teigė vienas ES pareigūnas. Bet kitas iškart pridūrė: „Naujienos blogos. Juk matėme, kas nutiko su „AstraZeneca“ vakcina.“

Nors pirmosios dėžės su vakcinos dozėmis jau pristatytos į ES šalis, dabar, kai pati kompanija „Johnson & Johnson“ informavo apie problemas, toli gražu neaišku, ar valstybės ryšis jas naudoti, ar vėl elgsis savo nuožiūra – taip, kaip su „AstraZeneca“ vakcina.

Šiuo metu Senajame žemyne skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina vyksta, bet daugelis Vakarų šalių yra nustačiusios žemutinę amžiaus ribą – vakcinuojami iš esmės senjorai. Rytinės ES narės, įskaitant Lietuvą, ribojimų nenustačiusios.

Kad tvarkos ir suderinto požiūrio tiesiog nėra, pripažino ir Italijos Lacijo regiono patarėjas sveikatos apsaugos klausimais Alessio D'amato: „Reikia greito, aiškaus ir ryžtingo sprendimo – be jokių abejonių. Turime nesielgti taip, kaip elgėmės su „AstraZeneca“ vakcina. Reikia vieno balso.“

Kol kas daugelis ES šalių, net tos, kurios labai atsargios „AstraZeneca“ vakcinos atžvilgiu, leidžia suprasti, kad naudos „Johnson & Johnson“ preparatą. Antai Belgija gavo 36 tūkst. dozių ir jomis skiepys, kol Europos vaistų agentūra (EMA) nepateiks priešingos rekomendacijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina Airijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina Airijoje

Kad anksti daryti kokias nors išvadas, pranešė ir Portugalija. Tiesa, kaimyninė Ispanija, kuri trečiadienį ryte dar nebuvo gavusi „Johnson & Johnson“ vakcinos dozių, apie savo sprendimą paskelbs tik vėliau.

Kai kurios šalys kaip tik užsakė pigesnių ir paprastesnių „AstraZeneca“ bei „Johnson & Johnson“ vakcinų, o ne modernesnių, brangesnių mRNA tipo preparatų, gaminamų „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“.

Svarbus faktorius – tai, kiek kokio gamintojo vakcinų yra užsakiusios konkrečios Bendrijos valstybės. ES iki birželio pabaigos turėtų gauti 55 mln. „Johnson & Johnson“ vakcinos dozių, kurios buvo pasiūlytos kiekvienai šaliai narei atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių.

Bet kai kurios šalys kaip tik užsakė pigesnių ir paprastesnių „AstraZeneca“ bei „Johnson & Johnson“ vakcinų, o ne modernesnių, brangesnių mRNA tipo preparatų, gaminamų „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“. Kainos skirtumas – daugiau nei du kartai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Pfizer-BioNTech“ gaminama „Comirnaty“ vakcina nuo koronaviruso
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Pfizer-BioNTech“ gaminama „Comirnaty“ vakcina nuo koronaviruso

Tarp tokių pataupusių šalių, pavyzdžiui, yra Latvija, kuri neužsakė užtektinai mRNA tipo vakcinų ir visas naujienas dėl „AstraZeneca“ bei „Johnson & Johnson“ vakcinų sutinka tiesiog gūždamasi. Latvijoje skiepijimas būtent dėl to niekaip neįsibėgėja.

Tikslas tikrai pasiekiamas

Kaip minėta, ES tarnybos dar nerekomendavo nenaudoti „Johnson & Johnson“ vakcinos. Tačiau EMA penktadienį jau paskelbė, kad tirs su šia vakcina siejamus kraujo krešulių susidarymo atvejus.

Nežinia, kiek truks EMA tyrimas ir kada bus paskelbtos išvados. Bet ES sveikatos komisarė Stela Kiriakides tviteryje jau paragino agentūrą palaikyti ryšį su kolegomis JAV ir įvertinti tai, koks svarbus vakcinų saugumas.

Antrąjį šių metų ketvirtį daugiausia laukiama „Pfizer/BioNTech“ vakcinų – 200 mln. dozių.

Savo ruožtu Jungtinė Karalystė netrukus turėtų patvirtinti „Johnson & Johnson“ vakciną, o ir pati pauzė galbūt netruks ilgai, nes Amerikos pareigūnai jau užsimena, kad reikalingi sprendimai gali būti priimti per kelias dienas.

„Scanpix“ nuotr./Anthony Fauci
„Scanpix“ nuotr./Anthony Fauci

„Galbūt prireiks savaičių, bet kalbame apie dienas ar savaites, o ne savaites ar mėnesius“, – pareiškė JAV prezidento Joe Bideno vyriausiasis patarėjas sveikatos apsaugai Anthony Fauci, nors girdėti ir kalbų, kad administracija privačiai ruošiasi gana ilgam skiepijimo pristabdymui.

Aišku, amerikiečiai pernelyg nerizikuoja – „Johnson & Johnson“ vakciną buvo numatyta naudoti mažiau nei 5 proc. skiepijimo atvejų. Situacija ES kitokia – Briuselis tikėjosi, kad ši vakcina gerokai paspartins vakcinavimą Bendrijoje.

Kita vertus, antrąjį šių metų ketvirtį daugiausia laukiama „Pfizer/BioNTech“ vakcinų – 200 mln. dozių. „Moderna“ turėtų atvežti dar 35 mln.

„Scanpix“ nuotr./„Moderna“, „Pfizer/BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinos
„Scanpix“ nuotr./„Moderna“, „Pfizer/BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinos

Tuo tarpu „AstraZeneca“ kalba tik apie 70 mln. dozių, nors anksčiau skelbė apie 180 mln. Ši kompanija jau pirmąjį 2021-ųjų ketvirtį ES pristatė 70 mln. vakcinos dozių mažiau nei žadėjo.

„Šiaip ar taip, panašu, kad Europos Komisijos paskelbtą tikslą vakcinuoti 70 proc. suaugusiųjų iki vasaros pabaigos gali pavykti pasiekti jau liepos viduryje. Jei viskas seksis, vasaros viduryje galėsime visiems ES piliečiams pasiūlyti po vakciną“, – teigia europarlamentaras Peteris Liese.

Dar kiti eurokratai svarsto, kad trumpi neaiškumai dėl „Johnson & Johnson“ vakcinos saugumo labai nepakenktų, nes balandį ir taip planuoti gana kuklūs pristatymai – kitaip nei gegužę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis