Esą Kataras tokio dydžio išpirką sumokėjo, kad būtų paleisti šalies karališkosios šeimos nariai, kurie buvo pagrobti Irake. Jie šioje šalyje medžiojo – medžioklė su sakalais yra tradicinė Persijos įlankos šalių šeichų pramoga.
„Financial Times“ žiniomis, už milijardą dolerių Pietų Irake buvo paleisti 26 medžioklių kompanijos nariai ir dar apie 50 kovotojų, kuriuos buvo sučiupę džihadistai Sirijoje. Pinigai buvo skirti su „Al Qaeda“ siejamai grupuotei Sirijoje ir Irano saugumo pareigūnams.
Teheranas irgi aktyvus Sirijos pilietiniame kare, kuriame palaiko Basharo al Assado režimą.
Negerų kėslų įrodymas?
Dėl išpirkos esą susitarta balandį, o tada Kataro kaimynai ir pradėjo vis garsiau būgštauti dėl šios mažos šalies vaidmens kurstant konfliktus regione.
Nuogąstavimų kulminacija tapo koordinuotas Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), Bahreino ir Egipto žingsnis nutraukti diplomatinius ir ekonominius santykius su Kataru bei apkaltinti šią valstybę ekstremizmo ir terorizmo kurstymu.
Analitikas: „Išpirkos sumokėjimas buvo tas šiaudas, kuris sulaužė stuburą kupranugariui.“
„Išpirkos sumokėjimas buvo tas šiaudas, kuris sulaužė stuburą kupranugariui“, – „Financial Times“ teigė vienas regiono analitikas.
Doha neigia remianti teroristines grupes ir tvirtina, kad kaimynų paskelbta blokada neturi faktinio pagrindo. Tačiau vienas arti vyriausybės dirbantis pareigūnas „Financial Times“ pripažino, kad išmokų už įkaitus būta.
Kataras, kuriame yra didelė JAV karių bazė, šiaip jau vadina save neutralia šalimi, kuri regioninių konfliktų gali veikti kaip tarpininkė.
Tačiau Dohos kritikai, ypač Saudo Arabija ir JAE, tikina, kad katariečiai žaidžia abiejose pusėse ir finansuoja radikalias islamistines grupuotes, o istoriją dėl išpirkos vadina dar vienu negerų kėslų įrodymu. Beje, Kataru nepatenkinti ir Vakarų remiami nuosaikūs Sirijos sukilėliai.
„Jei norite sužinoti, kaip Kataras finansuoja džihadistus, įsigilinkite į tą susitarimą dėl įkaitų. Toks sandoris ne pirmas – nuo karo pradžios panašių susitarimų yra daugiau“, – „Financial Times“ teigė vienas Sirijos opozicijos atstovas.
Pagrobė iš išskaičiavimo
Dienraštis bendravo su asmenimis abiejose sandorio dėl įkaitų pusėse – dviem valdžios atstovais, trimis Irako šiitų kovotojų vadeivomis ir dviem veikėjais Sirijos opozicijoje.
Esą apie 700 mln. dolerių buvo sumokėta Irano saugumo pareigūnams ir regione veikiančioms šiitų grupuotėms. Dar 200-300 mln. dolerių nukeliavo islamistams Sirijoje, daugiausia – su „Al Qaeda“ siejamai grupuotei „Tahrir al-Sham“.
Tiesa, nors atrodytų, kad Kataro kaimynus suerzino netiesioginis džihadistų Sirijoje finansavimas, gali būti, jog labiau aplinkines valstybes įsiutino faktas, kad šimtai milijonų pasiekė Iraną – pagrindinį Saudo Arabijos varžovą regione.
Istorija dėl įkaitų prasidėjo 2015-ųjų gruodį, kai Irano remiama Irako šiitų grupuotė, žinoma kaip „Kata'eb Hezbollah“, pagrobė grupę katariečių. Įkaitai, regis, netgi buvo laikomi ne Irake, o Irane.
„Kata'eb Hezbollah“ veikia Irake, bet yra susijusi su šiitišku judėjimu „Hezbollah“. Ši grupuotė padeda Iranui remti Sirijos prezidentą B.al Assadą.
„Financial Times“ šaltinių teigimu, „Kata'eb Hezbollah“ pagrobti katariečius nusprendė tikėdamasi, kad „Hezbollah“ ir Iranas tuomet imsis derėtis su sunitiška grupuote „Tahrir al-Sham“ dėl pagrobtų šiitų kovotojų paleidimo.
„Tahrir al-Sham“ bent jau anksčiau buvo pasaulinio teroristų tinklo „Al Qaeda“ padalinys. Grupuotės vadovai teigia, kad ryšio nebėra, tačiau tarptautinės bendruomenės nuomonė kitokia.
Šimtai milijonų – Irane
Bene įdomiausia tai, kad sandoris dėl įkaitų išlaisvinimo buvo susietas su atskiru susitarimu dėl žmonių iš keturių miestų Sirijoje evakuacijos. Du miestus buvo apsupę džihadistai, kitus du – šiitų kovotojai.
Sandoris dėl įkaitų išlaisvinimo buvo susietas su atskiru susitarimu dėl žmonių iš keturių miestų Sirijoje evakuacijos.
„Toks susitarimas Katarui suteikė sandorio dėl įkaitų finansavimo priedangą. Iranas ir Kataras seniai ieškojo tokio „stogo“ ir pagaliau rado“, – „Financial Times“ teigė vienos Vakarų šalies diplomatas.
Esą Kataras, pasinaudojęs susitarimu dėl evakuacijos, sumokėjo „Tahrir al-Sham“ 120-140 mln. dolerių. Dar 80 mln. dolerių nukeliavo islamistų grupuotei „Ahrar al-Sham“.
„Katariečiai moka visiems, kokiu tikslu? Jie tik priartino mūsų žlugimą“, – teigė vienas Sirijos sukilėlių vadas.
Didžiąją dalį bendros 1 mlrd. dolerių sumos pasiėmė Iranas. Būtent tai labiausiai įsiutino ir šiitų kovotojus, kurie tikėjosi daugiau pinigų, ir Kataro kaimynus.
„Susitarimas dėl įkaitų, matyt, buvo klaida, apsiskaičiavimas“, – vis dėlto teigė Džordžtauno universiteto skyriaus Katare profesorius Gersas Nonnemanas, manantis, kad Doha greičiausiai nesitikėjo, kad šimtai milijonų dolerių nusės Irane.
