Ar kruvinas Somalio teroristų išpuolis Nairobyje suvienys Keniją ir Rytų Afriką?

Gal dėl to, kad esu praleidęs Nairobyje nemažai laiko, gal ir dėl to, jog po dviejų savaičių į Keniją skrendu vėl, vaizdai iš prekybos centro palietė mane asmeniškai. Tarsi su daugeliu kraujo klanuose gulinčių žmonių ką tik, prieš akimirką, dar būčiau pirkęs maistą prie vienos kasos ar persimetęs keliais maloniais žodžiais. 

Iš prekybos centro evakuojami žmonės

Ir ne man vienam taip: pirmos lietuvės alpinistės, įkopusios į Everestą, Editos Nichols bičiulis pratūnojo net penkias valandas teroristų užimtame prekybos centre. Lietuvis odontologas Vaidotas prieš metus vos neįsidarbino tame pačiame prekybos centre įrengtame stomatologo kabinete, daugiau ar mažiau pažįstu ir dar dešimt lietuvių savanoriaujančių, dirbančių ir kuriančių verslą Nairobyje. Nekalbu apie lietuvių turistus, kurių Afrikos širdyje Kenijoje kiekvienais metais vis daugėja. 

Vien iš išvardytų lietuvių susidarytų keli šimtai žmonių (su gyvenančiųjų Kenijoje giminėmis ir besiruošiančiais keliauti į šią šalį turistais), kuriems rūpi, kas vyksta Kenijoje. Gera proga pažvelgti atidžiau – kas, kaip, kodėl.

M.Vadišio nuotr./Nairobio parke kartu su kitais pietų pogulio prisnūdusiais

Ar saugu Kenijoje?

Ir žinok, žmogau, ką atsakyti, kai tavęs to paklausia. Iš viso Kenijoje praleidau daugiau nei pusę metų, išnaršiau bemaž visą šalį nuo pasienio su Sudanu iki Viktorijos ežero šalia Ugandos, nuo sostinės Nairobio iki antro didžiausio miesto Indijos vandenyno pakrantėje Mombasos, o ir pačią pakrantę aplankiau nuo Tanzanijos sienos iki salų netoli Somalio krantų. Įspūdžiai patys geriausi – daugybė nuotykių, egzotikos, skirtinga kultūra ir geraširdiški žmonės.

Įsimylėjau šią šalį dėl gamtos grožio bei įdomių kultūrinių, religinių, gentinių žmonių santykių, kuriuos neatsibosta tyrinėti ir stebėti net ir po pusės metų, praleistų šalyje.

M.Vadišio nuotr./Eldorete driekiasi ir pagrindinis Kenijos kelias iš Mombasos į Ugandą.

Bet štai atsiverčiam BBC puslapį internete, suvedam raktažodį „Kenija“ ir prieš akis išmeta kraupų turinį. 

Penktame pagal dydį Eldoreto mieste, kuriame daugiausia leidžiu savo dienas Kenijoje, 2008 metais nuvilnijo didžiulė gentinė smurto banga. Išsirinkę demokratiškuose rinkimuose savus prezidentus (gavo po lygiai balsų) kikujai ir kalenjinai rado pretekstą varyti vieni kitus iš savo menamų žemių ir deginti kaimynų namus. Tą kartą žuvo per 1200 žmonių. 

2010 metais Eldorete buvusį smurto protrūkį priminė tik likę namų griuvėsiai. Žmonės dievagojosi daugiau niekada to nedarysiantys, nes tai buvo didžiausia beprotybė. 

Kenijoje driekiasi eilės prie rinkimų apylinkių

Tais pačiais metais Kenijoje įteisinta ir nauja, moderni šalies konstitucija, užtikrinanti žmogaus teises, lyčių lygybę, religinę laisvę, daugiau mažiau sąžiningą žemės padalinimą šalies gyventojams ir užkertanti kelią gentiniams nesutarimams. 

M.Vadišio nuotr./Žaliosios Nandi kalvos pakeliui į Eldoretą

Vis dėlto Kenija padalinta ne tik tarp genčių, tačiau ir atskirta gamtos. Tik trečdalis šalies žemės yra derlinga. Čia ir susikoncentravęs visas politinis, ekonominis, turistinis šalies gyvenimas. Visa kita – tik sausos dykros (šiose dykrose neseniai valdžia aptiko naftos išteklių), kuriose daugybė mažų genčių ir dar daugiau pabėgėlių iš dešimtmečius karų alinamo Somalio. Jiems įvykiai Nairobyje tokie pat tolimi, kaip ir mums. Daugelis genčių vieną televizorių turi tik gyvenvietės užeigoje, o atvykti iki sostinės tarškančiu autobusu per dykumas ir kalnus užtrunka ilgiau nei atskristi į Nairobį iš Londono. 

Autentiškieji Turkanos žmonės, gyvenantys Kenijos šiaurėje, dykumose prie Sudano.

Milijoninės Somalio pabėgėlių stovyklos jau virsta miestais. Gražūs ir geri žmonės priversti skursti ir laukti tarptautinių organizacijų pagalbos sausose išdegintose žemėse. Nenuostabu, kad šiose žemėse taip pat pilna įtampos – gentys su ginklais rankose grobia viena kitos galvijų bandas. Apskritai alkani, neišsilavinę žmonės dažnai griebiasi ginklo. Ginklų čia visada atsiras iš to paties Somalio. 

Tai, žinoma, irgi neprasprūsta pro žiniasklaidos akis. Pasakojimų apie klestinčias arbatos, kavos, vaisių ir daržovių plantacijas, vienus geriausiai pasaulyje tvarkomus Kenijos nacionalinius parkus, augančią ekonomiką ir brandesnę visuomenę pasirodo retai. 

Puiki kava Kenijoje sukelia ne tik ekonominį klestėjimą, bet ir bėdų.

Karas su Somalio islamistais

Kenijos armija dabar kariauja kaimyniniame Somalyje, padėdama oficialiai šios šalies vyriausybei ir Afrikos sąjungininkėms išstumti islamistus iš jų užimtų teritorijų. Sutvarkiusi savo reikalus (nauja konstitucija, taikūs prezidento rinkimai, stabiliai auganti ekonomika) britiškas demokratijos tradicijas turinti Kenija 2011 metais ryžosi įvesti savo pajėgas į chaoso apimtą Somalį.

Už tai Kenijai ir kitoms Rytų Afrikos sąjungininkėms turėtų padėkoti tikriausiai visas Vakarų pasaulis ir patys somaliečiai. „Al Qaeda” ir „Al Shabab” teroristų irštva tapęs Afrikos kampas rimtai pretendavo į pačios klaikiausios pasaulio valstybės titulą jau ilgus dešimtmečius. 

Somalio saugumo pareigūnai įvykio vietoje.

Į Somalį kišti nosies nenorėjo niekas, ypač po 1993 metų nesėkmingų JAV bandymų. Ekonominės naudos nedaug, aršūs islamistai kaunasi aistringai, o ir sugaudyti juos didelėje dykroje ir Indijos vandenyne dar sunkiau nei Afganistane ar Irake. Be to, vakariečių įsikišimas dažniausiai nepagerina situacijos. 

O štai bendros Afrikos valstybių pajėgos, kurių priešakyje Uganda ir Kenija, jau pasiekė tam tikrų rezultatų. Vis dažniau pasirodo pranešimų, kad Somalio sostinėje Mogadiše lėtai, bet gyvenimas grįžta į seniai pamestas vėžes. Daugelis islamistų kovotojų prarado savo tvirtoves, o somaliečių pabėgėliai apmokomi Etiopijos, Ugandos ir Kenijos karo stovyklose bei ruošiami patys ginti savo valstybę nuo teroristų.  

Kenijos kariai bando įvesti tvarką Somalyje.

Afrikos sąjungininkės už trapų stabilumą Somalyje moka labai didelę kainą: 2010 metais pasaulio futbolo čempionato metu Ugandos sostinėje Kampaloje Somalio teroristai susprogdino dvi bombas, jos nusinešė daugiau nei 70 žmonių gyvybes. Pavienių mažų išpuolių nuolat pasitaikydavo ir Nairobio priemiesčiuose. Galiausiai viską vainikavo kraupus išpuolis „Westgate“ pramogų centre.

Kenija vienijasi, vienijasi ir Afrika 

sxc.hu nuotr./Kenijos žmonės.

Musulmonų Kenijoje yra apie 10 proc. iš 40 mln. šalies gyventojų. Daugelis jų gyvena Mombasoje ir kituose Indijos vandenyno pakrantės miestuose. 80 proc. krikščionių Kenijoje dar ne taip seniai norėjo vetuoti naująją konstituciją dėl joje įteisintų nuolaidų musulmonams. O štai dabar, po Somalio islamistų surengto teroro akto, Kenijoje solidarumą išreiškė ir krikščionys, ir musulmonai. Seniai gyvenantys Kenijoje musulmonai neturi nieko bendro su „Al-Shabab“ islamistais.

Kenijos žmonės bando kurti demokratinę ateitį.

Nors Kenijos valdžia per pastaruosius rinkimus darė viską, kad išvengtų genčių neramumų ir priešpriešos, tačiau tik toks skaudus įvykis privertė žmones šalyje pamiršti tarpusavio nesutarimus. Dabar ir lou gentis, ir kikujai, ir kalenjinai, ir masajai aukoja pinigus teroro aukoms  trumposiomis žinutėmis. Bendra grėsmė ir bendras priešas gentis privertė pamiršti politines rietenas ir nuoskaudas. 

Moteris su vaikais prekybos centre slepiasi nuo somaliečių kovotojų.

Tarp žuvusių prekybos centre žmonių buvo žinoma Kenijos radijo laidų vedėja, žymus Ganos poetas, britai, prancūzai, kanadiečiai bei kitų tautybių žmonės. Kenijos prezidentas Uhuru Kenyatta užsiminė, kad teroro akto metu nukentėjo ir jo šeimos nariai.