Pirmadienį liūdnai pagarsėjusios specialiosios saugumo pajėgos įsiveržė į protestuotojų stovyklą, kurioje jie buvo įsikūrę pastaruosius du mėnesius. Užsienio žiniasklaidos duomenimis, žuvo mažiausiai 60 žmonių, dar šimtai buvo sužeisti. Antradienį stovykla buvo išardyta, dalyje Chartumo saugumo pajėgos įrengė patikros punktus.
„Grupelės nepaklusnių protestuotojų antradienį rinkosi mečetėse, jų Id al Fitro šventės maldos virto raginimais tęsti pilietinį nepaklusnumą. Atsitiktiniai šūvių garsai buvo girdėti Chartume ir jo priemiesčiuose“, – rašė „The Washington Post“ žurnalistai.
Pirmadienį prasiveržęs smurtas žymėjo niūrų įvykių eigos posūkį pastaruoju metu viltingai nusiteikusiame Sudane. Du mėnesius besitęsę protestai priminė demokratiškus judėjimus, Arabų pasaulyje vykusius 2011-aisiais: prasidėjusių sostinėje Chartume protestų dalyviai reikalavo demokratinių reformų ir politinių pokyčių.
Protestuotojų drąsa ir ištvermė lėmė ilgamečio prezidento Omaro al Bashiro nuvertimą: jį iš valdžios pašalino aukščiausi paties prezidento režimo kariuomenės pareigūnai.
„The Washington Post“ rašo, kad protestuotojai niekada nepasitikėjo Pereinamojo laikotarpio karine taryba (TMC), užėmusią valdžią po O.al Bashiro pašalinimo: sudaniečiai reikalavo, kad generolai perleistų valdžią civiliams.
Jie turėjo pagrįstų priežasčių nepasitikėti TMC: aukščiausio lygio pareigūnai palaikė glaudžius ryšius su O.al Bashiru ir sudėtingu jo sukurtu saugumo aparatu. Kol kariuomenės ir protesto lyderiai rengė nesėkmingus derybų ratus, sudaniečių aktyvistai tęsė protestus Chartumo širdyje. Gegužės 28-ąją jie sušaukė dviejų dienų trukmės visuotinį streiką.
Kariuomenė į tai atsakė susidorojimu su protestuotojais. Įsijungus specialioms saugumo pajėgoms, TMC generolas leitenantas Abdelas Fattahas al-Burhanas paskelbė nutraukiantis dialogą su protestuotojais, jų stovyklą pavadino „grėsme nacionaliniam saugumui“. A.F.al Burhanas pareiškė, kad TMC pagreitins pereinamąjį laikotarpį ir per devynis mėnesius surengs naujus rinkimus.
Tai – prastos naujienos demokratijos siekiantiems aktyvistams ir opozicijos partijoms, kurioms reikia daugiau laiko ir resursų pasiruošti rinkimams, kuriuose jie sieks nugalėti įsitvirtinusias režimo pajėgas.
„Nerimaujama, kad TMC dabar prijungs senojo režimo elementus, todėl rinkimuose bus atvertas kelias senajam režimui sugrįžti į valdžią. Tai kelia didelį nerimą“, – „The Guardian“ sakė Sudano ekspertė Rosalind Marsden.
Jau regėta situacija
„The Washington Post“ rašo, kad panaši situacija jau matyta kitose Arabų šalyse. Alžyre tarp pasenusį prezidentą nuvertusio protestuotojų judėjimo ir kariuomenės elito vis dar tvyro įtampa, kariškiai išsaugojo įtaką didelėse šalies teritorijose.
Pažvelgę į Egiptą Sudano protestuotojai mato aiškų pavyzdį, kas nutinka, kai prodemokratišką revoliuciją galiausiai nušluoja žiaurūs kontrrevoliucionieriai, vedini karinio istablišmento.
2013-aisiais perversmą prieš nepopuliarią, tačiau demokratiniu keliu išrinktą vyriausybę lydėjo islamistų protestuotojų žudynės, lyginamos su 1989-ųjų įvykiais Kinijos Tiananmenio aikštėje. Perversmo lyderis Abdel Fattahas el-Sisi dabar vadovauja šaliai, panašu, kad jis galės prezidento poste išlikti iki gyvenimo galo.
Nenuostabu, kad TMC generolas leitenantas A.F.al-Burhanas ir jo sąjungininkai neseniai kreipėsi į A.F.el-Sisi ir lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose bei Saudo Arabijoje. Dvi Persijos įlankos monarchijos yra ypač priešiškai nusiteikusios prieš demokratinius sukilimus kaimynystėje: jos pažadėjo 3 mlrd. dolerių (2,66 mlrd. eurų) paramą „stabilumui“ Sudane užtikrinti.
Tačiau ekspertai tokiame pasiūlyme įžvelgia nerimą keliančią tendenciją, kai Arabų šalių autokratai išsaugo jiems palankesnę politinę tvarką, vadovauja šokiruojančioms represijoms ir žmogaus teisių pažeidimams, o už tai moka labai mažą kainą.
„Sudano kariuomenės lyderiai mokosi nebaudžiamumo dėl oponentų žudymo pamokų, tuo nebaudžiamumu mėgaujasi (Saudo Arabijos sosto įpėdinis) Mohammedas bin Salmanas ir Sisi, kurie dabar juos (Sudano kariškius) remia“, – rašo Tahriro instituto Artimųjų Rytų politikai analitikas Timothy Kaldas.
„Tai, kad juos remia regiono autokratai, kurie patys išsisuko nuo pasekmių dėl žiaurių prieš oponentus vykdomų represijų, galėjo padrąsinti (Sudano kariškius) sekti jų pavyzdžiu ir prieš protestuotojus Sudane panaudoti mirtiną jėgą“, – rašo T.Kaldas.
Savo ruožtu „The Washington Post“ redakcijos skiltyje rašoma, kad „jei kariuomenė Sudane išsilaikys, tai bus ir žiaurių despotų bei jų niekur nevedančio stiliaus valdymo pergalė“.
T.Kaldas rašo, kad Sudanas daugybei Vakarų vyriausybių „neturi tokios pat strateginės vertės“ kaip Egiptas ar Saudo Arabija. Daugiau nei dešimtmetį O.al Bashiras, kurį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) siekia nubausti už genocidą ir nusikaltimus žmonijai, Vakarų akyse buvo matomas pasauliu blogiečiu, o jo režimui buvo skirtos įvairios sankcijos.
JAV pareigūnai pasmerkė šios savaitės susidorojimą su protestuotojais, Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimas Johnas Boltonas apibūdino puolimą prieš demonstrantus „pasibaisėtinu“.
JAV sekretoriaus pavaduotojas Afrikai Tiboras Nagy kalbėjo „apie brutalią ir koordinuotą specialių saugumo pajėgų vykdytą ataką, kuri atspindi baisiausius Bashiro režimo nusikaltimus“.
Britų-sudaniečių analitikė Nesrine Malik rašo, kad tarptautinė bendruomenė, praeityje taip besidomėjusi O.al Bashiro režimo vykdytais žmogaus teisių pažeidimais, ir toliau apsiribos tik smurto pasmerkimais.
Vis dėlto, demokratiškų reformų siekiantys aktyvistai žada ir toliau Chartume bei kitose šalies dalyse tęsti pilietinį nepaklusnumą. Antradienį sostinėje jau kilo naujos barikados.
„Neturime jokios kitos išeities – tik tęsti (protestus)“, – teigė vienos iš protestams vadovaujančių organizacijų atstovas spaudai Mohammedas Yousefas Mustafa.
