Iki šiol tam vis sutrukdydavo kitos krizės. Vis dėlto pamažu europiečiai patys suprato pavojus, kylančius jų pramonei, infrastruktūrai ir uostams, ypač po to, kai karas Ukrainoje taip skausmingai atskleidė jų priklausomybę nuo Rusijos ir pažeidžiamumą energijos srityje.
Atsižvelgdami į šią neseniai įgytą patirtį, NATO užsienio reikalų ministrai susitikime Bukarešte ėmėsi įvairių ir iki šiol labiausiai suderintų pastangų, kad atremtų Kinijos iššūkį, nepaisant susirūpinimo Ukrainos karu.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad NATO susitarė dėl konkrečių tolesnių žingsnių, kad spręstų vis augantį strateginį Kinijos iššūkį, įskaitant bandymą koordinuoti technologijų eksporto kontrolę ir Kinijos investicijų peržiūras, vertinant jas iš saugumo perspektyvos.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad diskusijose ypatingas dėmesys buvo skiriamas tam, kaip sumažinti „mūsų priklausomybę nuo kitų autokratinių režimų, ypač Kinijos, mūsų tiekimo grandinių, technologijų ar infrastruktūros atžvilgiu“.
Jo teigimu, tęsdami prekybą ir bendradarbiavimą su Kinija: „turime žinoti apie savo priklausomybę, sumažinti savo pažeidžiamumą ir valdyti riziką“.
A.Blinkenas pripažino, kad „visiems mums šie santykiai yra sudėtingi ir nepaprastai reikšmingi“.
Kinija yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika ir viena didžiausių prekybos partnerių daugeliui aljanso šalių, todėl pastaraisiais metais tarp jų dažnai kyla nesutarimų dėl Kinijos keliamo saugumo ir ekonominės grėsmės lygio bei kaip spręsti šią problemą.
