Moldova garsėja vyndaryste ir žemės ūkiu, tačiau ši šalis negali pasigirti gamtiniais resursais, joje silpnai išvystyta pramonė. Moldova visai pagrįstai laikoma vargingiausia Europos valstybe. Moldovos darbuotojų, dirbančių užsienyje, pajamos sudaro ketvirtadalį šalies BVP.
Nors dabartinė šalies kryptis yra siekti glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga, šioje šalyje yra didelė korupcijos problema, joje politikai lemiamą įtaką daro oligarchai. Ketvirtadienio naktį patvirtintai vyriausybei vadovaujantis Pavelas Filipas praeityje buvo minimas didžiuliame korupcijos skandale, kai prieš 2014 metų lapkritį vykusius parlamento rinkimus dingo beveik milijardas JAV dolerių. Tai sudaro kone dešimtadalį skurdžiausios Europoje šalies vidaus produkto.
Dėl šio skandalo P.Filipas, vadovavęs vyriausybei 2009–2013 metais, buvo suimtas. P.Filipas, anksčiau vadovavęs saldainių fabrikui, laikosi proeuropietiško kurso, tačiau įtarimai dėl jo korupcinių ryšių nemažai daliai žmonių reiškia tai, kad tokia kryptis reiškia oligarchinės politikos tęstinumą.
Rusija daro spaudimą
Rusija naudojasi tuo. Ji suaktyvino savo politiką Moldovos atžvilgiu 2013 metais, kai ši šalis paskelbė apie savo siekius pasirašyti ES asociacijos sutartį. Tų metų rugsėjo mėnesį Rusija sustabdė vyno importą iš Moldovos, pretekstu pasirinkusi neatitikimą higienos standartams.
Visgi didžiausią naudą prorusiškos jėgos gavo kilus skandalui dėl milijardo JAV dolerių dingimo.
Moldovai pasirašius sutartį su ES, Rusija ėmė daryti spaudimą – įvedė embargą daržovių, vaisių importui iš šios šalies. Maskva ėmė naudoti ir politines spaudimo priemones, palaikydama separatistinius judėjimus Moldovoje – visų pirma, pusiau autonominiuose Gagaūzijos ir Padniestrės regionuose. Gagaūzijoje, kur daugelis gyventojų yra turkų kilmės, 2014 metų vasarį didžioji dalis gyventojų pasisakė prieš stojimą į Europos Sąjungą ir už Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų sąjungą.
Visgi didžiausią naudą prorusiškos jėgos gavo kilus skandalui dėl milijardo JAV dolerių dingimo. Prisidengdamos kova prieš korupciją ir oligarchų valdžią, Rusijai palankios politinės jėgos ėmė grasinti atšaukti asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga, o žmonių nuomonės dėl proeuropietiškos šalies krypties smarkiai susvyravo. Europos Sąjunga kaltinta ir dėl to, kad užmerkė akis į Moldovos oligarchų veiklą.
Skirtumai tarp Kišiniovo ir Kijevo
Moldovoje protesto akcijas organizuoja tiek prorusiškos, tiek proeuropietiškos jėgos. Tačiau analitikai jau dabar teigia, kad nepasitenkinimas socialiniu neteisingumu ir korupcija į valdžią dabar greičiausiai atvestų prorusiškas jėgas.
Nemažai kas lygina situaciją Moldovoje su tuo, kas vyko Ukrainoje, tačiau skirtumas tas, kad, pavyzdžiui, prorusiška socialistų partija praėjusiuose rinkimuose Kišiniove gavo apie 30 proc. balsų. Tuo tarpu Kijeve Viktoras Janukovyčius turėjo itin silpną palaikymą.
Vakarai supranta, kad jie turi palaikyti proeuropietišką vyriausybę, jeigu nenori, kad į valdžią ateitų prorusiškos jėgos, kas šio skandalo kontekste nėra taip jau paprasta.
Vakarų šalys dabar susidūrė su rimta dilema. Jos kritikuoja Moldovą dėl įsigalėjusios korupcijos ir reikalauja tyrimą dėl milijardo JAV dolerių dingimo atlikti iki galo.
Tačiau Vakarai taip pat supranta, kad jie turi palaikyti proeuropietišką vyriausybę, jeigu nenori, kad į valdžią ateitų prorusiškos jėgos, kas šio skandalo kontekste nėra taip jau paprasta.
Ar gali Rusija džiaugtis?
Prorusiški Moldovos politikai dažnai vyksta į Maskvą, ir galima nesunkiai daryti išvadą, kad Rusija palaiko protestų judėjimą Moldovoje, tuo pačiu neišleisdama tam daug pinigų.
Tačiau visgi ne viskas jau galutinai šiose svarstyklėse pakrypo Rusijos naudai. Jeigu prorusiškoms jėgoms nepavyks paleisti parlamento ir surengti naujų rinkimų, vien ekonominėmis priemonėmis daryti didelę įtaką šioje šalyje kažin ar pavyks.
Galbūt lėtėjantis Moldovos ekonomikos augimas prives prie to, kad vis daugiau šios šalies gyventojų pasisakys prieš stojimą į Europos Sąjungą. Tačiau ir Rusijos ekonomika šiuo metu yra spaudžiama krizės. Atlyginimų ir ekonominės vienijimosi prasme Rusija nebeatrodo tokia patraukli. Ekonomikos krizė Rusijos palaikomoje Padniestrėje taip pat rodo, kad Rusija nepajėgi išlaikyti tokių regionų.
Tačiau proeuropietiškos jėgos irgi neturi kuo labai džiaugtis – valdantieji stengsis išvengti pirmalaikių rinkimų, kuriuose greičiausiai pralaimėtų, ir bandys išlaikyti kompromisinę koaliciją. Tol, kol proeuropietiškos jėgos nebandys apsivalyti viduje, politinė situacija šioje šalyje netenkins Vakarų. Ir panašu, kad kova su korupcija Moldovoje neprasidės tol, kol tarptautinė bendruomenė nepadarys šiai šaliai spaudimo.
