„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ar nuo Rusijos agresijos besiginantys ukrainiečiai tikrai padeginėja miškus?

Propaganda į viešumą traukia naują naratyvą, kuriuo mėginama parodyti ukrainiečius ir kaip kenkiančius gamtai. Klimato krizės fone tai traukia dėmesį. Žiniasklaidoje skelbiami pranešimai, esą dėl jų kaltės dega miškai Chersono srityje. Ukraina savo ruožtu tvirtina, kad liepsnos įsiplieskė po rusų apšaudymų. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad ekosistemos kenčia apskritai dėl karo, o jį pradėjo Rusija.
Dėl gaisrų miškuose kaltinami ukrainiečiai, bet didžiulės liepsnos kyla dėl čia saugomos rusų amunicijos ir įrangos
Dėl gaisrų miškuose kaltinami ukrainiečiai, bet didžiulės liepsnos kyla dėl čia saugomos rusų amunicijos ir įrangos / Ekrano nuotr. iš „YouTube“

Kariams teko bėgti

Karo apimtoje šalyje liepsnojančiais miškais susirūpino ir internautė iš Lietuvos.

„Ukrainos teroristai bepiločiais lėktuvais padeginėja Chersono srities miškus, taip sukeldami didžiulę žalą aplinkai, kuriai pašalinti prireiks ne vienerių metų.

Kur dabar aplinkosaugininkai? Kur klimato kaitos aktyvistai? Ar jie tam pritaria?“ – liepos pradžioje retoriškai klausė viena „Facebook“ vartotoja.

Ekrano nuotr. iš „X“/Dėl gaisrų miškuose kaltinami ukrainiečiai, bet didžiulės liepsnos kyla dėl čia saugomos rusų amunicijos ir įrangos
Ekrano nuotr. iš „X“/Dėl gaisrų miškuose kaltinami ukrainiečiai, bet didžiulės liepsnos kyla dėl čia saugomos rusų amunicijos ir įrangos

Moteris pasidalijo pora dienų anksčiau socialiniame tinkle „X“ paskelbto įrašo, kurio turinys sutampa su cituotu tekstu, ekrano nuotrauka.

Anglų kalba surašytą tekstą iki šiol galima rasti „X“. Jei lietuvės įrašas nesulaukė didelio dėmesio, angliškasis peržiūrėtas jau kone 190 tūkst. kartų.

Prie jo pridėtas 16 sekundžių trukmės vaizdo įrašas, kuriame matyti miškas, už jo į dangų kylančios liepsnos ir juodi dūmai. Iš miško išbėga keli uniformuoti ir ginklais nešini vyrai. Jie nekalba, girdėti tik sunkus kvėpavimas, todėl sunku suprasti, ar filmuota tikrai Ukrainoje.

Atvirkštinė vaizdo paieška pagal kadrą iš šio įrašo rodo, kad tuo pačiu klipu pastarosiomis savaitėmis buvo dalijamasi ir kitur internete. Iš ilgesnių įrašų, kuriuose kažkas komentuoja situaciją, galima spėti, kad iš miško bėgo Rusijos kariai – žmonės kalba ir gausiai keikiasi rusiškai.

Sprendžiant iš komentarų prie daugelio įrašų, liepsnos įsiplieskė Chersono srityje, kairiajame Dniepro upės krante, kai užsidegė ten rusų suvežta įranga ir amunicija.

„Padegami“ nuolat

Kai kuriuose įrašuose nurodyta, esą gaisras kilo po ukrainiečių smūgių į Rusijos karių pozicijas.

Chersono srities gubernatorius Vladimiras Saldo liepos 1-ąją savo kanale „Telegram“ paskelbė, kad po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apšaudymo Novokachovkos rajone užsidegė miškas. Esą nebuvo „aukų, sužeistųjų ar suniokojimo“, bet jis nepraleido progos ukrainiečius pavadinti naciais.

Gubernatoriaus įrašą aktyviai citavo Rusijos portalai. Tiesa, ar tai buvo tas pats gaisras, kurio vaizdo įrašai plinta socialiniuose tinkluose, nežinia.

Šiais įrašais dalijamasi ir rusiškuose „Telegram“ kanaluose. Viename pakomentuota, kad ukrainiečiai padegė miško juostą, kad „išrūkytų mūsų kovotojus“, šiems „teko bėgti nuo ugnies sienos“.

Pranešimų, kad dėl Ukrainos pajėgų apšaudymų užsidega miškai, Rusijos žiniasklaidoje būta ir anksčiau.

Panašią informaciją apie miškų gaisrus Chersono regione pastaruoju metu skelbė ir ukrainiečiai. Pavyzdžiui, liepos 14-ąją visuomeninio transliuotojo tinklalapis informavo, kad srityje įsiplieskė 25 gaisrai, 9 iš jų kilo gamtoje ir apėmė maždaug 9 ha plotą. Jie, anot žurnalistų, prasidėjo po Rusijos kariuomenės apšaudymų.

Iš žiniasklaidos pranešimų ir kai kurių įrašų socialiniuose tinkluose galima suprasti, kad gaisrai prasidėjo ne ukrainiečiams juos padegus ar atakavus būtent mišką. Taikomasi į miškuose įrengtas rusų pozicijas, amuniciją, įrangą ir pan., dėl kurių ugnis tampa dar pragaištingesnė. Darytina išvada: jei jų šiose vietose nebūtų, medžiai nedegtų, nes ukrainiečiai nebombarduotų.

Gaisrų rizika išliks dešimtmečius

Mažiau nei 6 proc. Europos sausumos teritorijos užimančioje Ukrainoje buvo randama 35 proc. žemyno biologinės įvairovės.

Nuo pat karo pradžios kalbama apie jo daromą žalą šalies gamtai. Nukritus vienam naikintuvui, ne tik prarandamas orlaivis ir jo pilotas. Degalais ir tepalais užteršiama teritorija, dalis chemikalų suteka į vandens telkinius, ir kurių plinta toliau ir gali patekti į gyvus organizmus. Jiems sprogus, išdega didesnis ar mažesnis miško plotas, žūva jame buvę gyvūnai.

Ypač didelę žalą dėl karo patiria Juodoji jūra ir jos pakrantė.

Net mokslininkai atkreipė dėmesį, kad Rusijos karinė agresija kelia grėsmę miškams, turi neigiamos įtakos vegetacijos procesams visoje karo apimtoje teritorijoje.

„Nuotolinio stebėjimo duomenys tebėra vienintelis įmanomas informacijos apie Rusijos invazijos Ukrainos miškams padarytos žalos mastą šaltinis“, – teigiama vienoje analizėje.

Tyrėjai nustatė kur kas didesnę pažeisto ploto dalį Chersono miškuose (15,7 proc., lyginant su 2021 m.). Vadinamosiose „Rytų“ ir Černobylio zonose šis rodiklis buvo 9,3 proc. ir 5 proc.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje
Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

„Tai siejame su apšaudymo sukeltais gaisrais, nes natūralaus gaisro orų rodikliai 2022 m. buvo vidutinio sunkumo <…>“, – teigiama tyrimo išvadose.

Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (SLU) mokslininkas Maksymas Matsala kalba panašiai: „Rusijos agresijos sukeltos žalos aplinkai Ukrainos teritorijoje mastas yra didžiulis, nors visa jos apimtis kol kas lieka nežinoma dėl tebevykstančio karo.“

Dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą didžiulė teritorija pietinėje ir rytinėje šalies dalyse buvo apšaudyta ir taip paveikta įvairios su karu susijusios veiklos.

Miškai pirmiausia nukentėjo nuo miško gaisrų dėl užsiliepsnojimo ir mechaninių šakų bei stiebų pažeidimų, teigia SLU mokslininkai ir įspėja, kad ateinančiais dešimtmečiais miškų gaisrų rizika išliks didesnė.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad Ukrainoje išdegė nemažai miškų plotų. Chersono srityje ši dalis yra ypač didelė. Bet gaisrai kyla ne dėl to, kad Ukrainos kariai specialiai taikosi į medžius. Jie atakuoja miškuose įrengtas rusų pozicijas ir turimą amuniciją bei įvairią įrangą.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau