Geerto Wilderso Laisvės partijos (PVV) nesėkmė, žinoma, sąlyginė. Parlamento žemuosiuose rūmuose laimėta 20 vietų, o tai reiškia, kad partija juose bus antroji pagal dydį.
Kita vertus, PVV ilgą laiką netgi įtikinamai pirmavo apklausose, bet galiausiai gana didele persvara nusileido VVD. G.Wilderso valdžioje tikrai nebus.
Daugelio ekspertų manymu, M.Rutte ir kitoms centro dešiniosioms partijos sėkmingai pasirodyti padėjo griežtesnės kalbos apie nacionalinę tapatybę ir imigraciją. VVD prieš rinkimus net buvo užsakiusi skelbimą laikraščiuose, kuriuose į migrantus kreipėsi taip: „Prisitaikykite arba keliaukite iš čia.“
Tokia taktika atėmė balsų iš G.Wilderso ir, panašu, gali atimti balsų iš Marine Le Pen Prancūzijoje bei radikalų Vokietijoje, kur rinkimai vyks rudenį. Rasta populizmo nukenksminimo formulė?
Populizmo bangą sukėlė neįsiklausymas
„Skirtis tarp tradicinių ir netradicinių politikų vis dėlto egzistavo. Wildersas save pristatė kaip autsaiderį, su kuriuo niekas nenori eiti į koaliciją, kaip žmogų, norintį visiškai kitokios politikos – išstoti iš ES, nebeįsileisti musulmonų.
Rekordinis aktyvumas, mano manymu, rodo, kad žmonės matė rinkimų svarbą – jog matomi politiniai skirtumai, o ne tik balsuojama už penkias labai panašias partijas“, – 15min teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) ekspertas Linas Kojala.
Jis sutiko, kad Nyderlanduose tradicinės centro dešinės partijos kažkiek priderino savo programas prie G.Wilderso platformos.
„Taip, ir teorinėje literatūroje nurodomi tokie būdai, kaip tradicinės partijos gali mažinti populistinių, alternatyvių jėgų įtaką ir elektorato augimą. Viena strategijų ir yra perimti šiek tiek pozicijų, parodyti, kad įsiklausoma į argumentus ir į keliamas problemas.
O tada jas išsprendžiant parodoma, kad nebūtina nukrypti į kraštutinumus ar nestabilumą. Pagrindinės partijos adaptuojasi, bet tam tikruose rėmuose. Aišku, galima ir visiškai atsiriboti: kalbėti apie radikalumą, į kurį negali būti įsiklausoma.
Linas Kojala: „Neįsiklausymas ir sukėlė tokią didelę alternatyvios politikos bangą visuose Vakaruose.“
Nyderlandai buvo tarpinis variantas. Visi pareiškė, kad su Wildersu į valdžią neis, bet kartu praktiniais sprendimais nuviliojo dalį jo rinkėjų“, – aiškino L.Kojala.
Analitiko manymu, M.Rutte ir kitų pagrindinių Nyderlandų politikos veikėjų įsiklausymą į rinkėjų norus ir nuoskaudas galima laikyti pavydžiu Europos šalims, kuriose rinkimai dar vyks.
„Angela Merkel yra geriausias pavyzdys. Ji partijos susitikime šių metų pradžioje irgi gerokai griežčiau kalbėjo apie imigraciją nei anksčiau – apie ekonominius sunkumus, saugumo dilemas. Tai politika – lyderiai priversti keistis.
Kaip tik toks neįsiklausymas ir sukėlė tokią didelę alternatyvios politikos bangą visuose Vakaruose. Tradicinės partijos ignoruodavo, nekalbėdavo apie dalykus, kurie yra aktualūs pakankamai didelei rinkėjų daliai“, – 15min tvirtino L.Kojala.
Tvirtesnės politikos poreikis
Kitas VU TSPMI analitikas Mažvydas Jastramskis portalui teigė, kad Nyderlanduose imigraciniai klausimai nebuvo nesvarbūs: nors tyrimai rodė, kad žmonėms pavieniui buvo svarbesni socialiniai ir mokestiniai klausimai, su pastaraisiais susijusi ir integracijos problema.
„Pavyzdžiui, darbo vietos, konkurencija, saugumas. Aišku, buvo daug klausimų, apie kuriuos mes nė nepagalvotume – elektrinių automobilių klausimas, socialinė apsauga, nes Rutte daug ką liberalizavo, pavyzdžiui, sumažino nedarbo išmokas“, – 15min tvirtino M.Jastramskis.
Jis pabrėžė, kad tokiose šalyse kaip Nyderlandai, kur veikia daug partijų, visada kyla klausimų, ar bandant atkovoti iš ideologine prasme tolėliau esančių, bet vis dėlto artimų veikėjų rinkėjus neprarandami savi, senesni rinkėjai.
„Visgi panašu, kad šie rinkimai yra tam tikras precedentas. M.Rutte kieta pozicija konfliktuojant su Turkija leido numušti Wildersą ir pakilti VVD. Visuomenėje yra griežtesnės politikos poreikis, o įtampos pirmą kartą iškilo dar prieš 15 metų.
Multikultūralizmas akivaizdžiai turi problemą. Yra noras griežtinti, tik gal ne taip, kaip siūlo Wildersas. Problemos su mažumų integravimu egzistuoja net Nyderlanduose, kurių modelis socialliberalus.
Europoje dešinieji turės reaguoti – perimdami dalį klausimų ir sugriežtėdami, bet nesuradikalėdami“, – mano M.Jastramskis.
Žaliuosius atbaidys socialdemokratų nesėkmė?
Rinkimus laimėjusi VVD užsitikrino 33 vietas parlamente. Daugumai 150 vietų rūmuose reikia 76 mandatų, tad, kaip jau daugiau nei 100 metų, Nyderlanduose bus formuojama valdančioji koalicija. Kokia?
Realiausia versija – kad koaliciją sudarys VVD (33 vietos), Krikščionių demokratų partija (19 vietų), progresyvi partija „D66“ (19 vietų) ir Krikščionių sąjunga (5 vietos).
„Pagrindinė dėlionė tokia. Aišku, tai reikštų nelabai stabilią valdančiąja daugumą, nes ji balansuotų ant vienintelio mandato. Tai netgi stiprina Wilderso pozicijas, nes su 20 vietų opozicijoje jis tikrai bus girdimas. Koalicija bus dešiniųjų, bet dėl savo trapumo turės klausytis ir opozicijos“, – svarstė L.Kojala.
Mažvydas Jastramskis: „Krikščionių sąjungai yra problemų dėl bendradarbiavimo su „D66“, nes pastarieji yra socialiniai liberalai. Krikščionių sąjungos požiūris yra labiau ortodoksiškas.“
M.Jastramskis teigė: „Branduolys turėtų būti toks, juolab kad tokių koalicijų tarp VVD, „D66“ ir krikdemų jau būta. Klausimas, ką jie ima į kompaniją, jei jie nori daugumos?“
„Ar bus mažumos vyriausybė ir bus susitarta dėl partijų paramos? Sakoma, kad Krikščionių sąjungai yra problemų dėl bendradarbiavimo su „D66“, nes pastarieji yra socialiniai liberalai. Krikščionių sąjungos požiūris yra labiau ortodoksiškas“, – tvirtino analitikas.
Kita vertus, yra nesenas precedentas – M.Rutte 2013 metais neturėjo daugumos Senate (aukštuosiuose rūmuose – red.) ir konstruodamas daugumą pasirėmė vadinamųjų biblinių partijų ir „D66“. Toks variantas esą gali būti ir dabar.
Žaliųjų-kairiųjų valdančiojoje daugumoje M.Jastramskis nemato: „Juk socdemai, iki šiol dirbę su M.Rutte, taip tragiškai pralošė. Tai būtų politinė savižudybė – nebent M.Rutte duotų nuolaidų kairiesiems ir keistų vyriausybės ekonominį kursą.“
