Praėjusią savaitę du žymūs analitikai „numetė bombą“ pareikšdami, kad Šiaurės Korėjos lyderis ruošiasi karui.
Jie teigė, kad Kim Jong Unas atsisakė pagrindinio tikslo susitaikyti ir vėl susijungti su Pietų Korėja. Vietoj to jis pristato Šiaurės ir Pietų šalis kaip dvi nepriklausomas valstybes, kariaujančias tarpusavyje.
„Manome, kad Kim Jong Unas, kaip ir jo senelis 1950 m., priėmė strateginį sprendimą pradėti karą“, – rašė buvęs CŽA analitikas Robertas L.Carlinas ir branduolinių technologijų mokslininkas Siegfriedas S. Heckeris, kelis kartus lankęsis Šiaurės Šalyje, straipsnyje specializuotoje svetainėje „38 North“.
Toks pareiškimas sukėlė nerimą Vašingtone ir Seule, o Šiaurės Korėją stebinčiuose sluoksniuose kilo masinės diskusijos, skelbia BBC.
Tačiau dauguma analitikų nepritaria šiai karo teorijai. BBC kalbėjosi su septyniais ekspertais iš Azijos, Europos ir Šiaurės Amerikos – nė vienas iš jų nepritarė šiai idėjai.
„Rizikuoti visu savo režimu dėl potencialiai kataklizminio konflikto šiaurės korėjiečiams nėra geras ženklas. Jie pasirodė esą negailestingi makiavelistai“, – sako Nyderlanduose įsikūrusios „Crisis Group“ Korėjos stebėtojas Christopheris Greenas.
Jis ir kiti pastebi, kad Šiaurės Korėja dažnai pasisako, siekdama pritraukti Vakarų galybes prie dialogo stalo; be to, ji patiria politinį spaudimą.
Tačiau analitikai sutinka, kad negalima ignoruoti vis dažniau pasigirstančių Kim Jong Uno išvedžiojimų, o jo režimas tapo dar pavojingesnis.
Nors dauguma teigia, kad karas vis dar mažai tikėtinas, kai kurie baiminasi, kad gali būti surengta ribotesnė ataka.
Kas tai lėmė?
Atidžiai stebintys Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną yra pripratę prie jo branduolinių grasinimų, tačiau kai kurie sako, kad naujausi Pchenjano pranešimai yra kitokio pobūdžio.
Praėjus šešioms dienoms po jo Naujųjų metų išvakarėse paskelbto pareiškimo, kad „yra įvykęs faktas, jog Korėjos pusiasalyje bet kada gali kilti karas“, jo kariuomenė per sieną paleido artilerijos šūvius.
Šiaurės Korėja taip pat teigė nuo sausio pradžios išbandžiusi naują kietojo kuro raketą ir savo povandeninius atakos dronus, kurie, kaip manoma, gali nešti branduolinį ginklą.
Šie veiksmai tęsėsi po dvejus metus trukusių beveik kasmėnesinių raketų paleidimų ir ginklų kūrimo, akivaizdžiai pažeidžiant JT sankcijas.
Tačiau praėjusią savaitę dėmesį patraukė jo pareiškimas oficialiai atsisakyti suvienijimo tikslo.
Susivienijimas su Pietumis visada buvo pagrindinė, nors ir vis labiau neįgyvendinama, Šiaurės ideologijos dalis nuo pat valstybės įkūrimo.
„Tai didelis įvykis. Tai iš esmės keičia vieną iš pagrindinių režimo ideologinių nuostatų“, – sako Peteris Wardas, Kookmino universiteto Seule vyresnysis tyrėjas.
Dabar Kim Jong Unas šį palikimą sugriautų – tiesiogine prasme. Jis paskelbė, kad ne tik uždarys diplomatinius kanalus ir tarpvalstybines radijo transliacijas, bet ir nugriaus devynių aukštų paminklą – Susivienijimo arką Pchenjano pakraštyje.
Arka, vaizduojanti dvi tradiciniais korėjietiškais drabužiais vilkinčias moteris, siekiančias viena kitos, buvo pastatyta 2001 m., siekiant pažymėti jo tėvo ir senelio pastangas siekti susivienijimo.
Kim Il Sungas buvo tas, kuris 1950 m. pradėjo karą, tačiau jis taip pat buvo tas, kuris iškėlė idėją, kad kada nors Šiaurės Korėjos gyventojai vėl susivienys su savo pietiniais giminaičiais.
Tačiau dabar jo anūkas nusprendė apibrėžti pietų korėjiečius kaip visai kitokius žmones – galbūt tam, kad pateisintų juos kaip karinį taikinį.
Riboto smūgio galimybės?
Karą prognozavę analitikai R.L.Carlinas ir S.S.Heckeris visa tai interpretuoja kaip ženklus, kad Kim Jong Unas nusprendė iš tikrųjų tęsti kovą.
Tačiau dauguma analitikų su tuo nesutinka. Seong-Hyon Lee iš George'o HW Busho fondo, analizuojančio JAV ir Kinijos santykius, nurodo, kad kitą mėnesį šalis vėl turi atsiverti užsienio turistams, be to, ji pardavė Rusijai savo karui skirtus šaudmenis – tai, ko ji negalėtų sau leisti, jei ruoštųsi mūšio laukui.
Vis dėlto svarbiausia atgrasymo priemonė yra ta, kad Šiaurės Korėjai svarstant pradėti puolimą, JAV ir Pietų Korėjos kariuomenės yra daug pažangesnės.
„Per visuotinį karą galėtų žūti daug žmonių Pietuose, tačiau tai būtų Kim Jong Uno ir jo režimo pabaiga“, – sako Kookmino universiteto atstovas P.Wardas.
Tačiau jis ir kiti perspėja, kad susidaro sąlygos imtis mažesnių veiksmų.
„Apskritai man daug didesnį nerimą kelia ribota ataka prieš Pietų Korėją... Tokia ataka būtų nukreipta į Pietų Korėjos teritoriją ar karines pajėgas, tačiau jos mastas būtų ribotas“, – sako „Carnegie Endowment for International Peace“ analitikas Ankitas Panda.
Tai galėtų būti net apšaudymas ar bandymas užimti ginčijamas salas į vakarus nuo Korėjos pusiasalio.
Analitikai mano, kad panaši provokacija gali būti įvykdyta siekiant išbandyti Pietų Korėjos ribas ir paspausti prezidentą Yooną Suk Yeolą, iššaukiančiai aršiai nusiteikusį lyderį, kuris pažadėjo į Šiaurės Korėjos ataką atsakyti „kelis kartus griežtesnėmis bausmėmis“.
„Šiaurės Korėja gali tikėtis, kad Seulas surengs neproporcingą atsakomąjį puolimą“, – sako A.Panda, o tai gali paskatinti platesnį kovos veiksmų suintensyvėjimą.
2010 m. Šiaurės Korėja smogė Yeonpyeongo salai, nužudydama keturis Pietų Korėjos karius, ir taip įsiutino Pietus.
Veiksmai norint įgauti svertų
Kiti analitikai sako, kad karo baimes taip pat reikėtų vertinti atsižvelgiant į Kim Jong Uno veiklos modelius.
„Žvelgiant į Šiaurės Korėjos istoriją, ji dažnai naudojo provokacijas, kad atkreiptų kitų šalių dėmesį, kai norėjo derėtis“, – sako Seong-Hyon Lee.
Režimas ir toliau kenčia nuo ekonominių sankcijų, o 2024 m. jo priešams yra rinkimų metai – vyks JAV prezidento rinkimai ir Pietų Korėjos įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai.
„Tai gera proga Kim Jong Unui provokuoti“, – aiškina S.H.Lee.
Dabartinė JAV prezidento Joe Bideno administracija, užsiėmusi Ukrainos ir Gazos Ruožo reikalais, neskyrė Šiaurės Korėjai daug dėmesio, be to, Pchenjanas paprastai daugiausia bendravo su respublikonų administracijomis.
Kim Jong Unas ir Donaldas Trumpas 2019 m. garsėjo bičiulyste, kol derybos dėl denuklearizacijos nutrūko – ir Šiaurės Korėjos lyderis gali laukti, kol buvęs JAV prezidentas sugrįš į Baltuosius rūmus, kur gali susilpninti aljansą su Pietų Korėja ir vėl būti atviras dialogui.
Analitikai mano, kad Šiaurės Korėjos drąsą taip pat galėjo padidinti glaudesnė draugystė su Rusija ir nuolatinė Kinijos ekonominė parama praėjusiais metais. Ji gavo techninę pagalbą iš Rusijos, kad pasiektų ilgalaikį tikslą paleisti savo šnipinėjimo palydovus, o abi valstybės surengė kelis aukšto lygio susitikimus, įskaitant praėjusių metų vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą.
„Tai, ką matome, didele dalimi yra Šiaurės Korėjos pasitikėjimo savo pajėgumais ir savo geopolitine padėtimi rezultatas, nes ją remia Rusija ir, kiek mažiau, Kinija“, – sako A.Panda.
Ko siekiama šalies viduje
O kiti ekspertai sako, kad Kim Jong Unas savo elgesiu siekia stabilizuoti režimą.
„Panašu, kad tai yra ideologinis prisitaikymas siekiant išlikti režimui, – teigia Seulo Ewha universiteto profesorius Leifas-Ericas Easley. – Šiaurės korėjiečiai vis labiau suvokia savo komunistinės šalies trūkumus, palyginti su Pietų Korėja.“
Jis daro prielaidą, kad į priešo apibrėžimą orientuota politika siekiama pateisinti Kim Jong Uno išlaidas raketoms sunkiu laikotarpiu. Atsiranda pranešimų apie badą visoje šalyje.
Pateikus Pietų Korėją kaip priešą, taip pat lengviau išspręsti „kognityvinį disonansą“, kuris yra Šiaurės Korėjos požiūrio į Pietų Korėją esmė, pabrėžia P.Wardas.
„Dabar šalį ir jos kultūrą galima tiesiog apšaukti blogiu ir tai pateisina nuolatinį susidorojimą su Pietų Korėjos kultūra“, – sako P.Wardas.
„Iš tikrųjų jis nenori karo – tai didžiulis lošimas, kuriame jis nieko negautų ir viską prarastų“, – sako Sokeel Parkas iš nevyriausybinės organizacijos „Liberty in North Korea“, padedančios Šiaurės Korėjos pabėgėliams.
Jis sako, kad grasinimais siekiama įtvirtinti naująją Šiaurės ir Pietų politiką, kuria galiausiai siekiama sustiprinti Kim Jong Uno valdžią šalyje.
Nors Pietų Korėjai, JAV ir sąjungininkams svarbu pasirengti blogiausiam scenarijui, taip pat verta nuodugniai išnagrinėti vidaus padėtį Šiaurės Korėjoje ir platesnę geopolitiką, sako analitikai.
Galiausiai geriausias būdas sužinoti, ką galvoja Šiaurės Korėjos lyderis, yra bendrauti su juo, teigia S.H.Lee.
„Tarptautinė bendruomenė nemano, kad JAV pokalbis su Kim Jong Unu yra pasidavimas Kim Jong Uno grasinimams. Į tai žiūrima kaip į būtiną priemonę tikslui pasiekti“, – sako jis.
„Jei reikia, reikėtų apsvarstyti galimybę susitikti su priešiškos šalies vadovu, kad būtų sumažinta klaidingų vertinimų ir išvengta karo.“
