Socialiniame tinkle „Facebook“ platinama nedidelės raiškos A.Einsteino rašyto laiško kopija, lydima komentaro: „Visiems, kurie norėjo įrodymų, kad Albertas Einsteinas buvo prieš Izraelio sukūrimą“. Kituose įrašuose prie to paties paveikslėlio tvirtinama apie tai, kad A.Einsteinas neva „išpranašavo“ palestiniečių genocidą.
1948 m. balandžio 10 d. laiške, adresuotame Shepardui Rifkinui rašoma:
„Gerbiamasis pone,
Kai tik mus Palestinoje ištiks galutinė katastrofa, pirmieji už ją bus atsakingi britai, o antrieji – teroristinės organizacijos, susikūrusios iš mūsų pačių gretų.
Nenoriu, būti susijęs su tais suklaidintais ir nusikalstančiais žmonėmis.
Nuoširdžiai jūsų, Albertas Einsteinas“
Šio laiško autentiškumas buvo patvirtintas, o vėliau jis parduotas prestižiniame „Sotheby's“ aukcione.
Palaikė žydų kolonistus
Paskelbtame laiške nieko nekalbama apie Izraelio – žydų valstybės – sukūrimą.
Jame kalbama tik apie sunkius nusikaltimus, už kuriuos esą bus atsakinga Didžiosios Britanijos valdžia ir tam tikri teroristai.
A.Einsteinas iš esmės buvo ideologinis pacifistas, bekompromisis nacizmo, fašizmo ir apskritai nacionalizmo priešininkas. Būtent tai lėmė jo požiūrį į sionizmą ir Izraelio valstybę.
Mokslininkas dažnai vadino save išdidžiu žydų nacionalistu ir teigė, kad nors sionizmo idėjai grasina „fanatiški arabų nusikaltėliai“ (kaip jis išsireiškė 1938 m.), šalis taps „kultūros centru visiems žydams, prieglobsčiu labiausiai engiamiems, veiklos lauku geriausiems iš mūsų, vienijančiu idealu ir priemone pasiekti vidinės sveikatos viso pasaulio žydams“.
Jis rėmė sionistinį judėjimą ir sionistų emigraciją į Britų mandatinę Palestiną (kurios dalyje 1948 m. buvo įkurta Izraelio valstybė).
Jis taip pat buvo idėjinis Balfouro deklaracijos įgyvendinimo – „žydų nacionalinio židinio“ sukūrimo Mandatinėje Palestinoje – šalininkas.
Tačiau jo šio „židinio“ vizija šiek tiek skyrėsi nuo to, kaip ją pristatė nuoseklesni ir radikalesni sionistai.
1938 m. per kalbą Niujorke jis teigė, kad žydai ir arabai turi pasiekti abiems pusėms priimtiną susitarimą, kuris leistų jiems sugyventi kartu. O pats „nacionalinis židinys“, nors ir būtų atviras žydų kolonistams, kartu neturėtų tapti visaverte valstybe „su kariuomene ir sienomis“.
Tačiau šį teiginį reikia vertinti atsižvelgiant į to laikmečio kontekstą: 1938 m. dar nebuvo Antrojo pasaulinio karo ir masinio žydų naikinimo Europoje, nebuvo įkurta Jungtinių Tautų Organizacija (JTO), kuri būtų panaikinusi kolonijinę sistemą, ir nebuvo JT plano sukurti žydų ir arabų valstybes Palestinoje.
Tačiau mandatinė Palestina – faktinis britų protektoratas dabartinio Izraelio ir Jordanijos teritorijose – egzistavo. Tiesą sakant, savo 1938 m. kalboje A.Einšteinas ragino siekti taikaus, evoliucinio vystymosi, paremto status quo.
Laiško kontekstas
1948 m. balandžio 9 d., likus mėnesiui iki Izraelio nepriklausomybės paskelbimo, dviejų karinių sionistų grupių – Lehi (Lohamei Herut Yisrael) ir Irgun – nariai, siekdami išvalyti vietovę nuo arabų gyventojų, išžudė kiek daugiau nei šimtą Deir Yassino gyventojų.
Kitą dieną A.Einsteinas parašė šį, daugybėje socialinių tinklų įrašų cituojamą, laišką Lehi atstovams Amerikoje, konkrečiai – Kovotojų už Izraelio laisvę Amerikos draugijos pirmininkui Shepardui Rifkinui, kuris prieš tai rašė A.Einsteinui, tikėdamasis užsitikrinti aukšto rango žmonių paramą grupės pastangoms.
„Amerikos Izraelio laisvės kovotojų draugai“ buvo įkurta siekiant propaguoti antibritiškas Lehi idėjas ir rinkti pinigus Amerikoje, kad būtų galima įsigyti ginklų britams išvyti iš Palestinos.
Kaip skelbiama „Sotheby's“ paaiškinime, aukcione parduodamas A.Einsteino laiškas buvo atsakymas į pagalbos prisidėti prie paramos organizacijai rinkimo, prašymą.
Nusistatęs prieš žydų nacionalistus, bet pritarė Izraelio sukūrimui
A.Einsteinas visada smerkė radikalius nacionalistus.
Tų pačių 1938 m. savo kalboje „Mūsų pareiga sionizmui“ jis teigė: „Bijau vidinės žalos, kurią judaizmas patirs dėl siauro nacionalizmo mūsų gretose, su kuriuo mums jau teko stipriai kovoti ir be žydų valstybės.“
1948 m. A.Einsteinas buvo vienas iš pasirašiusiųjų kolektyvinį laišką laikraščiui „The New York Times“ („Naujoji Palestinos partija: Menachemo Begino vizitas ir politinio judėjimo tikslai“), kuriame Menachemas Beginas, vienas iš sionistų lyderių ir būsimasis Izraelio ministras pirmininkas, buvo lyginamas su naciais ir fašistais.
Akivaizdu, kad tuo metu A.Einsteinas buvo labai susirūpinęs dėl Palestinos gyventojų žydų nacionalizmo augimo ir tikėjosi, kad bus sukurta vieninga žydų ir arabų valstybė.
Mokslininko pažiūros nebuvo monolitinės – nors ir kritikavo M.Begino veiksmus, tuo pat metu jis pritarė Izraelio valstybės nepriklausomybės paskelbimui ir buvo vienas iš Hebrajų universiteto įkūrėjų.
1952 m. jam net buvo pasiūlytas Izraelio prezidento postas, tačiau jis atsisakė.
Tą jis patvirtino interviu, kurį A.Einsteinas 1955 m. davė Austrijos žydų žurnalistui Edwinui Rothui jųdviejų gimtąja vokiečių kalba. Vėliau jis buvo išspausdintas keliuose Europos laikraščiuose.
Tuo metu mokslininkas jau buvo atsisakęs pasiūlymo tapti Izraelio prezidentu, tačiau paklaustas dėl padėties šalyje, nedvejodamas nurodė dvi pagrindines užduotis, kurias, jo manymu, Izraelis turi atlikti – taiką su arabais ir ultraortodoksų integraciją.
Vis dėlto jis optimistiškai vertino šalies padėtį. „Labai tikiu žydų valstybės ateitimi“, – teigė jis.
15min verdiktas: Trūksta konteksto. Akivaizdu, kad A.Einsteino požiūris į sionizmą ir žydų valstybės sukūrimą su laiku keitėsi. Tačiau jo ideologijos pagrindu visada išliko pacifizmas, demokratija ir bet kokios rasinės bei etninės nesantaikos atmetimas. Mokslininkas rėmė sionistų judėjimą, o vėliau ir Izraelio kūrėjus, jei manė, kad tai atitinka šias vertybes, ir kritikavo, kai manė, kad yra pavojus jas pamiršti.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
