„Facebook“ tinkle platinamoje žinutėje išvardyta keletas B.Gateso paremtų kovos su klimato krize idėjų.
„Šitas vaikinas nusprendė, kad klimato kaita išnyks, kai :
– sunaikins karves, kurių CO2 daugina vešlią augaliją,
– paslėps saulę padengdamas dangų chemtreilais su sunkiaisiais metalais, krentančiais jums ant galvų, į vandenį ir į lėkštes...,
– ir, nauja idėja, sunaikins 70 milijonų hektarų medžių/miškų, kuriuos... užkas į žemę, nes jie irgi ... skleidžia CO2..
Jo įmonė „Breakthrough Energy“ investavo į šį projektą“, – tvirtinama paskelbtame įraše (kalba netaisyta).
Tačiau milijardieriaus „nuopelnai“ žinutėje išvardyti netiksliai, tyčia iškraipant jų esmę.
Kuo čia dėtos karvės?
Klimato kaita nenumaldomai spartėja, o pagrindinė jos priežastis – žmogaus vykdoma veikla.
Pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) yra anglies dioksidas, diazoto oksidas ir metanas.
JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, žemės ūkio pramonė išmeta apie 24 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių didžiąją dalį sudaro metanas, išmetamas iš gyvulių ir trąšų, naudojamų pasėliams auginti.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos profesoriaus Rolando Bleizgio, metanas dėl gyvulių (daugiausia mėsinių ir pieninių) mūsų atmosferoje atsiranda dviem būdais: 86 proc. išgaruoja atrajojančių gyvūnų pašarų virškinimo procesų metu, o 14 proc. – iš mėšlo.
Gera žinia ta, kad, skirtingai nei anglies dioksidas, kuris atmosferoje išlieka šimtus metų, metanas pradeda greitai skaidytis, o didžioji jo dalis išnyksta po dešimtmečio.
Tai reiškia, kad, sumažinus metano išmetimą dabar, artimiausiu metu sumažėtų ir globalinio atšilimo tempas.
Plačiau apie tai galite skaityti čia: Gyvulininkystės žala aplinkai: ar karvutė (ne)kalta dėl klimato kaitos?
2021 m. paskelbtame Klimato ir švaraus oro koalicijos (CCAC) ir Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) pasauliniame metano vertinime nurodoma, kad šį dešimtmetį žmogaus sukeltą metano kiekį galima sumažinti iki 45 proc.
Toks sumažinimas leistų iki 2045 m. išvengti beveik 0,3 °C visuotinio atšilimo ir atitiktų Paryžiaus klimato susitarime numatytą tikslą apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 ˚C.
-
Indijoje šių metų rugpjūtis buvo karščiausias ir sausiausias mėnuo nuo stebėjimų pradžios
-
Meteorologai: rugpjūtis buvo beveik 2 laipsniais šiltesnis už daugiametį vidurkį
-
Honkonge 2023 metų vasara buvo karščiausia per visą istoriją
-
Graikijoje, Turkijoje ir Bulgarijoje kilus potvyniams žuvo mažiausiai 7 žmonės
-
Honkonge dėl didžiausios per 140 metų liūties kilo potvyniai
Ragino pereiti prie augalinės mėsos
Daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant metaną, išmetama iš jautienos.
Norint gauti 99 gramus jautienos, į aplinką vidutiniškai išskiriama apie 50 kg šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
B.Gatesas teigia, kad pradėjo remti augalinės kilmės maisto gamybos įmones, nes jos gali padėti kovoti su klimato kaita.
Jis asmeniškai arba per bendrovę „Breakthrough Energy Ventures“ yra investavęs į kelias įmones, kurios siekia sukurti mėsos alternatyvas, pavyzdžiui, „Beyond Meats“, „Impossible Foods“, „Memphis Meats“, „Pivot Bio“.
Puslapyje technologyreview.com paskelbtame interviu B.Gatesas pasakojo apie genų modifikavimo privalumus ir sintetinės mėsos galimybes ateityje.
Milijardierius teigė, kad Afrikoje ir kitose neturtingose šalyse turės būti pasitelkta gyvulių genetika (angl. animal genetics), kad gaunamas jautienos kiekis smarkiai padidėtų, palyginus su ją gaminant susidarančiomis emisijomis.
Pasak jo, keista, kad JAV dėl vieno jautienos kilogramo susidaro gerokai mažiau teršalų nei Afrikoje.
CO2 situacijos negelbsti
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose aktyviai platinami išvedžiojimai, kad anglies dvideginis (CO2) veikia kaip trąšos augalams, tad stabdydami klimato krizę rizikuojame mūsų planetą paversti dykuma.
Teiginiai, kad dėl pastaruoju metu vis stiprėjančio šiltnamio efekto planeta pradėjo labiau žaliuoti, turi tiesos, tačiau šį reiškinį reikėtų vertinti atsižvelgiant į platesnį jo kontekstą.
2016 metais mokslo žurnale „Nature Climate Change“ buvo publikuotas tyrimas, kuriame skelbiama, kad per pastaruosius 35 metus dėl didėjančio anglies dioksido kiekio atmosferoje anksčiau nederlingi Žemės plotai pastebimai sužaliavo.
Plačiau apie tai skaitykite čia: Nauja sąmokslo teorija: kovodami su šiltnamio efektu Žemę paversime dykuma
Vienas iš tyrimo autorių dr.Philippas Ciaisas, Prancūzijos Gif-suv-Yvette miesto Klimato ir aplinkos mokslų laboratorijos direktoriaus pavaduotojas, teigė, kad anglies dioksido teigiamas poveikis augalams gali būti ribotas.
„Tyrimai parodė, kad augalai aklimatizuojasi arba prisitaiko prie didėjančios anglies dioksido koncentracijos, o tręšimo poveikis ilgainiui mažėja“, – įspėjo mokslininkas.
Klimato krizę tiriantys mokslininkai akcentuoja, kad žalėjančios Žemės nauda yra mažesnė nei neigiamas ekstremalių orų reiškinių, jūros lygio kilimo ir vandenynų rūgštėjimo poveikis.
Harvardo universiteto Aplinkos sveikatos departamento vyresnysis tyrėjas profesorius Samuelis Myersas įspėja, kad dėl klimato krizės mažėjant žiedadulkes pernešančių vabzdžių skaičiui, padaugėjus kenkėjų, atsirandant vis naujiems ligų sukėlėjams bei veikiant ekstremalioms orų sąlygoms, šiltnamio efekto sukuriamas žaliavimo reiškinys nenusvers neigiamų anglies dioksido koncentracijos sukeliamų padarinių.
Planai „paslėpti saulę“
Sąmokslo teorijų, kuriose dažnai figūruoja B.Gatesas, kūrėjai gąsdina, kad jis esą finansuoja tyrimus, kurių metu į orą bus pripurkšta dulkių ir dangus aptems.
Tačiau tiesa yra tokia, kad realiuose tyrimuose kalbama tik apie pusantro kilogramo kreidos miltelių, kurie padėtų surinkti duomenų ir leistų kompiuteriais sumodeliuoti galimus pokyčius po rimtesnių eksperimentų.
Nauja sąmokslo teorijų banga kilo, pasklidus žiniai apie Harvardo universiteto (JAV) mokslininkų idėją silpninti saulės spindulių poveikį ir taip kovoti su klimato kaita.
„SCoPEx“ (angl. Stratospheric Controlled Perturbation Experiment) pavadintą projektą įgyvendinantys mokslininkai pirmiausia ketina imtis kompiuterinių simuliacijų, kurios turėtų padėti aiškiau apibrėžti galimus pavojus ir naudą.
Tuomet sektų eksperimentas, kurio metu balionas su specialia įranga pakiltų į didžiulį aukštį ir ten atliktų įvairius matavimus, susijusius su cheminėmis reakcijomis.
Iš šios naujienos mokslu nepagrįstą išvadą, kad bus temdoma Saulė, padarė net ir gerbiamas JAV verslo žurnalas „Forbes“. Jo portale publikuoto straipsnio antraštė skelbė: „Billo Gateso įmonė ketina purkšti dulkes į atmosferą Saulei blokuoti“.
Sensacingos antraštės kiek iškreipė projekto „SCoPEx“ idėją. Kol kas numatoma tik surinkti šiek tiek informacijos, kurią naudodami kompiuteriai galėtų simuliuoti saulės spinduliavimo valdymą, ne įgyvendinti tai praktiškai. Daugiausia, ko kol kas norima imtis, – maždaug 20 km aukštyje ore paskleisti netoksiškų dulkių.
Kirsti ar nekirsti?
Vienas medis vidutiniškai per metus sugeria apie 10 kg CO2. Fotosintezės būdu jis atmosferoje esantį anglies dioksidą paverčia angliavandeniais, iš kurių vėliau formuoja stiebą, lapus ar šaknis. Kiek CO2 medis gali sugerti, priklauso nuo įvairių faktorių, pavyzdžiui, medžio rūšies, amžiaus ar vietos, kurioje jis auga.
Viso pasaulio miškai kasmet sugeria apie trečdalį į atmosferą patekusių CO2 emisijų, dar tiek pat absorbuoja vandenynas, o likusi dalis taip ir lieka atmosferoje.
Miškai vadinami „planetos plaučiais“, dėl šios priežasties siūlymas kovoti su klimato krize juos retinant, kelia nemažai pasipiktinimo.
Meksikoje įsikūręs startuolis „Kodama Systems“ šiemet iš B.Gateso klimato fondo „Breakthrough Energy Ventures“, „Congruent Ventures“ ir kitų investuotojų pritraukė apie 6,6 mln. dolerių.
Miškotvarkos srityje veikianti bendrovė kartu su mokslininkais paskaičiavo, kad dėl dešimtmečius trukusio gaisrų gesinimo, be kitų veiksnių, JAV vakaruose esantys miškai yra pertekliniai, linkę sirgti ligomis ir jiems gresia katastrofiški gaisrai.
Anot ekspertų, pastarąjį dešimtmetį miškų gaisrų intensyvumas išaugo, o tai kelia grėsmę bendruomenėms ir trukdo mažinti anglies dioksido išmetimą.
Neseniai žurnale „Environmental Pollution“ paskelbtame tyrime padaryta išvada, kad per 2020 m. Kalifornijoje kilusius miškų gaisrus į aplinką buvo išmesta daugiau CO2 nei per 15 ankstesnių metų, kai valstijoje pavyko sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Siekdama spręsti miškų gaisrų krizę, JAV miškų tarnyba yra parengusi 10 metų planą, pagal kurį iki 2030 m. bus siekiama retinti dalį miškų, taip užkertant kelią gaisrams.
Miškų retinimas ir miškotvarkos efektyvinimas nėra nauja idėja. Klimato kaitos švelninimas miškininkystės sektoriuje susijęs ir su gaisrų prevencija, miškų atsparumo gaisrams didinimu.
Šylant klimatui dėl karščio bangų ir kritulių stygiaus vasarą vis dažniau miškuose kyla gaisrai. Gaisrų pavojus ypač juntamas Pietų ir Vidurio Europoje, tačiau dėl neįprastai sausų vasarų gaisringumas auga ir Šiaurės Europoje, pastaraisiais metais dideli miškų gaisrai kilo ir tokiose šalyse, kaip Švedija, Vokietija ir Lenkija.
Miškų gaisrai lengviau kyla ir plinta dėl netvarios miškotvarkos praktikos, nualintų ekosistemų ir sodinamų labai degių rūšių miško medžių.
Tuo tarpu dėl tinkamos miškotvarkos ir žemės naudojimo praktikos miškai galėtų tapti atsparesni gaisrams ir sumažėtų gaisro pavojus.
15min verdiktas: Trūksta konteksto. B.Gateso finansuojamos kovos su klimato krize idėjos „Facebook“ įraše pateikiamos iškraipius jų kontekstą.
Kovoti su klimato kaita siūloma ne kertant miškus ar paliekant vietoje jų plynes, o retinant juos ir taip siekiant sumažinti kylančių gaisrų skaičių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
