Legendą išsivertė, ekspremjerės vardo – ne
Šia versija prieš porą dienų pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja. „Indijos vyriausybė užtvindė Bangladešą.
Vis daugėja pranešimų, kad Indija tyčia pakėlė savo užtvankų vartus ir panardino milijonus bangladešiečių, keršydama už induistų žudynes, prasidėjusias nuvertus šeicho Hasinos vyriausybę (kalba netaisyta – red. past.)“, – rašė moteris.
Bangladeše pastaruoju metu tikrai pasikeitė valdžia, tačiau ji neteisingai nurodė, kieno vadovaujama vyriausybė buvo nuversta.
Rugpjūčio 5-ąją atsistatydino ir šalį paliko premjerė Sheikh Hasina, ne šeichas (taip vadinamas musulmonų organizacijos ar žmonių grupės, pavyzdžiui, genties, lyderis, karališkosios šeimos atstovas) Hasinas.
Tuo metu tūkstančiai protestuotojų šturmavo ministrės pirmininkės rezidenciją sostinėje Dakoje. Praėjusį mėnesį prasidėję protestai prieš įdarbinimo valstybės tarnyboje kvotas išsivystė į vienus didžiausių neramumų per 15 jos vadovavimo metų ir peraugo į masinius raginimus 76-erių premjerei atsistatydinti.
Panašu, kad cituotas įrašas nėra autentiškas, bet išverstas. Tuo nesunku įsitikinti tekstą automatinės vertimo programos pagalba išsivertus į rusų kalbą ir nukopijavus į „Google“ paieškos laukelį.
Antrą sakinį galima rasti šiame įraše socialiniame tinkle „X“. Geru pusvalandžiu anksčiau identiškas lietuviškam įrašas pasirodė susirašinėjimų programėlėje „Telegram“.
Nors per antivyriausybines demonstracijas tikrai žuvo šimtai protestuotojų, aukų pareikalavo ir prasidėję potvyniai, bet šie įvykiai interpretuojami netiksliai.
Apkaltino Indiją
Skirtingų šaltinių teigimu, potvyniai Bangladeše pražudė jau mažiausiai 20 žmonių, dar daugiau nei 5,2 mln. buvo jų paveikti – sužeisti, prarado namus, buvo priversti evakuotis ar atkirsti nuo švaraus vandens, maisto, vaistų, sausų drabužių ir pan.
Kai kurie vietos gyventojai dėl potvynių suskubo apkaltinti kaimyninę šalį. Mat didžiumą Bangladešo sudaro iš Himalajų, taigi Indijos (siena su ja sudaro beveik visą sausumos perimetrą) atitekančių didelių upių – Gango ir Bramaputros – deltos.
„(Indijos premjeras Narendra) Modi yra visiškai atsakingas už tai. Jie visada bando mums pakenkti“, – CNN aiškino 21-erių studentas Mozamelis.
47-erių Shariful Islamas tvirtino tą patį: „Šis potvynis prasidėjo iš Indijos, nes ji atidarė užtvanką“.
Tokie kaltinimai pasipylė ir socialiniuose tinkluose. Nemažai bangladešiečių pastaruosius kelerius metus griežė dantį ant Indijos dėl tariamos paramos Sh.Hasinai, kuri jai esą padėjo išsilaikyti valdžioje.
Kai rugpjūčio pabaigoje Indijos šiaurės rytų Tripuros valstiją apėmę potvyniai pasiekė ir Bangladešą, jai greitai buvo suversta kaltė. Šios nuomonės yra ir Bangladešo laikinosios vyriausybės, vadovaujamos Nobelio premijos laureato ekonomisto Muhammado Yunuso, atstovai.
Studentų atstovas vyriausybėje, vienas iš pagrindinių protestų organizatorių Nahidas Islamas net apkaltino Indiją vandens terorizmu.
Užtvanka atsidaro automatiškai
Reaguodama į situacijos rimtumą, Indijos užsienio reikalų ministerija rugpjūčio 22 d. paaiškino, kas sukėlė potvynį.
„Matėme Bangladeše reiškiamą susirūpinimą, kad dabartinę potvynių situaciją rajonuose prie rytinių Bangladešo sienų sukėlė Dumburo užtvankos Gumti upėje Tripuros valstijoje atidarymas. Tai faktiškai neteisinga“, – teigiama pareiškime.
Jame paaiškinta, kad per Indiją ir Bangladešą tekančios Gumti upės baseinas „per pastarąsias kelias dienas patyrė stipriausias šių metų liūtis“. Potvynį Bangladeše pirmiausia esą sukėlė vanduo iš šios didžiulės teritorijos pasroviui nuo užtvankos.
Ministerija priminė, kad Dumburo užtvanka įrengta daugiau nei 120 km prieš srovę nuo Bangladešo ir yra tik maždaug 30 m aukščio. Sustiprėjus tėkmei vanduo esą išleidžiamas automatiškai.
Indija teikė informaciją Bangladešui apie vandens lygio kilimo pokyčius iki rugpjūčio 21 d. 15 val., bet dingus elektrai tos dienos vakarą kontaktai buvo nutraukti.
Tripuros energijos ministro Ratano Lal Natho žodžiais, užtvanka buvo suprojektuota taip, kad vandens lygiui pasiekus tam tikrą tašką jo perteklius išbėgtų automatiškai.
Apie tai jis paskelbė savo paskyroje „X“. Jis patikino, kad Gumti upės hidroelektrinės vartai nebuvo atidaryti.
„Gomati hidroelektros projektui nebuvo atidaryti vartai“, – trečiadienį X paskelbė Nathas, pridurdamas, kad rezervuaro talpa yra iki 94 metrų (308 pėdos).
Potvynių apsaugos pylimas palei Gumti upę praėjusio ketvirtadienio vakarą dėl stiprių liūčių sugriuvo.
Tripuros sostinėje Agartaloje vien praėjusį trečiadienį buvo užfiksuota 233 mm kritulių. Valstijos pietuose lijo dar gausiau – 288,8 mm per parą. Čia taip pat pranešta apie aukas ir dar galimai gausesnes nei Bangladeše – baiminamasi, kad žuvo mažiausiai 24 žmonės, beveik 130 tūkst. buvo priversti ieškoti laikinos pastogės.
Kalčiausia gamta
Padėtį komplikuoja ir seni Bangladešo bei Indijos nesutarimai dėl upių, kurių 54 kerta šių valstybių sieną, vandens. Delis, be kita ko, kaltinamas užtvankomis blokuojantis kai kurių upių tėkmę.
Iš Indijos per Bangladešą į vandenyną teka dvi didžiulės upės. Šventu laikomo ir Bangladešui ekonomiškai svarbaus Gango (Bangladeše – Padmos) ilgis yra 2 510 km. Bramaputra yra dar ilgesnė (2 900 km) ir dažnai patvinstanti.
Didžiuliai ir pragaištingi potvyniai šioje Pietų Azijos šalyje yra dažni. 2017 m. po stiprių liūčių žuvo 93 žmonės, 6 mln. gyventojų prarado namus. 2004 m. potvyniai buvo dar tragiškesni – jie pareikalavo daugiau nei 800 gyvybių, 36 mln. žmonių turėjo ieškoti naujos pastogės.
Potvynius lemia ne viena priežastis. Bangladešas yra plyna ir neaukšta šalis. 80 proc. jo teritorijos yra iškilusi vos metrą virš jūros lygio. Tokią pat dalį sudaro užliejamos žemės.
Gango, Bramaputros ir Megnos upių suformuota delta yra viena didžiausių, bet ir labiausiai apgyvendintų pasaulyje. Dalis upių prasideda Himalajuose, tad tirpstantis kalnų sniegas jas papildo vandeniu. Kaip tik dėl to didžiuliai potvyniai buvo kilę 1998 m.
Dar didesnis – liūčių, kurių sezonas paprastai tęsiasi nuo liepos iki rugsėjo, ir tropinių ciklonų poveikis. Įtakos turi ir tektoninis aktyvumas Himalajuose, dėl kurio vyksta stipri upių erozija.
Ne paskutinėje vietoje ir žmogaus veikla (urbanizacija, miškų kirtimas Nepale, užtvankų statymas Indijoje, tarša) bei jos sukelti klimato pokyčiai.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Bangladešas nuolat kenčia nuo didžiulių potvynių. Juos lemia geografinė padėtis (šalis yra plyna ir vos iškilusi virš jūros lygio), per ją teka didžiulės upės, prasidedančios Himalajuose ir papildomos tirpstančio kalnų sniego. Potvynių grėsmė padidėja per liūčių sezoną. Jiems įtakos turi ir žmogaus veikla bei klimato pokyčiai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
