Ar tikrai galima apsinuodyti maiste esančiais vabzdžiais?

Socialiniame tinkle „Facebook“ platinamame vaizdo įraše rusakalbė moteris įspėja žiūrovus, kad „dabar vabzdžių jau bus dedama visur“.

Tiesa, ji patvirtina, kad gamintojai turėtų ant pakuočių žymėti, jei gamybos procese naudojami iš vabzdžių gauti produktai, ir įvardija lotyniškus tokių žymėjimų pavadinimus, kurių, anot jos, atidūs pirkėjai turėtų ieškoti.

Tačiau įrašas tuo nesibaigia, mat toliau ji ima pasakoti, kad vabzdžių sudėtyje gausu chitino, kuris neva gali „sukelti astmą, atopinį dermatitą, vėžį, sisteminę vilkligę, o chroniškais atvejais net sukelti mirtį“.

Klaidina žiūrovus

Vaizdo įraše moteris tvirtina, kad Europos sąjunga (ES) leido tiek vabzdžių naudoti maistui, kad pastarųjų dabar yra beveik kiekviename maisto produkte.

Ji vardija bendrijoje neva leidžiamų maisto pramonėje vartoti vabzdžių pavadinimus bei jų lotyniškus atitikmenis.

„Taigi, prisiminkite: miltiniai sliekai, mieliniai, geltonieji – Tenebrio molitor; tarakonai – Blattodea; naminiai skėriai – Acheta domesticus; migruojantys skėriai – Locusta migratoria; buivoliniai kirminai - Alphitobius diaperinus".

Taip pat skaitykite: Neįprasta pagalba klimatui pagimdė melagieną; ne, vaikams nereikės valgyti vabzdžių

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Varšuvoje restorane bus galima paragauti įvairių vabalų

Kas tas chitinas?

Chitinas – angliavandenis, polisacharidas, iš kurio sudaryti nariuotakojų (vabzdžių, vėžiagyvių, voragyvių) išorinis skeletas (šarvai), taip pat tai yra pagrindinis grybų ląstelių sienelių komponentas.

Medicinoje chitinas naudojamas žaizdų ir nudegimų gydymui, linzių, chirurginių siūlų, odos pakaitalų, priešsklerozinių preparatų gamyboje.

Modifikuotos tirpios chitino formos naudojamos kosmetikoje kaip efektyvus drėkintojai ir emulsikliai.

Parfumerijoje – kaip kvapų stabilizatoriai; sorbentinės chitino savybės pritaikomos biotechnologijoje – fermentų imobilizacijai.

Pirmą kartą chitinas buvo atrastas kaip grybų sudedamoji dalis.

Kai kurių Penicillium rūšių grybienos gali turėti iki 20 proc. chitino.

Jis sudaro kietą, pluoštinį vabzdžių, vėžiagyvių ir kitų atropodų egzoskeletą, jo yra ne tik kai kuriuose grybuose, bet ir dumble.

Mokslininkų skaičiavimu, per metus biosferoje susintetinama daugiau kaip 100 gigatonų chitino.

Taip pat skaitykite: Davė peno sąmokslų ieškotojams: maitinti svirpliais leido, bet jie maiste neprivalomi

Gali sukelti alergijas

EFSA chemikas ir maisto mokslininkas akcentuoja, kad vabzdžiai yra sudėtingi organizmai, todėl iš jų pagamintų maisto produktų sudėties apibūdinimas yra iššūkis.

„Vabzdžių produktuose gali būti daug baltymų, nors tikrasis baltymų kiekis gali būti pervertintas, kai sudėtyje yra chitino – pagrindinės vabzdžių egzoskeleto sudedamosios dalies.

Labai svarbu, kad daugelis maisto alergijų yra susijusios su baltymais, todėl vertiname, ar vabzdžių vartojimas gali sukelti kokias nors alergines reakcijas.

Jas gali sukelti asmens jautrumas vabzdžių baltymams, kryžminis reaktyvumas su kitais alergenais arba iš vabzdžių pašaro likę alergenai, pavyzdžiui, glitimas“, – įspėja mokslininkas.

2018 m. žurnale „Molecular Biology and Evolution“ paskelbto tyrimo apie chitinazės (fermentų, skaidančių chitiną) genus autorė Mareike Janiak teigia, kad nors chitinas gali būti ne visiškai virškinamas, tai nebūtinai reiškia, kad jis kenksmingas žmogaus organizmui.

„Biologai ilgą laiką manė, kad žinduoliai negamina fermento, galinčio suskaidyti chitiną, tačiau tai nereiškia, kad vabzdys negali būti perdirbtas žarnyne“, – paaiškina mokslininkė.

Leido valgyti, bet ne visus

ES Maisto saugos agentūra (EFSA) yra patvirtinusi, kad žmonėms saugu valgyti kelių rūšių vabzdžius.

Žmonių maistui ir gyvūnų pašarams galima naudoti juodosios plokščiamusės (Hermetia Illucens), didžiojo milčiaus (Tenebrio molitor), malūninio juodvabalio (Alphitobius diaperinus) lervos bei dviejų rūšių svirpliai – naminis svirplys (Acheta domesticus) bei juostuotasis svirplys (Gryllodes sigillatus).

Pašarams papildomai leidžiama naudoti kambarinės musės (Musca domestica) lervas bei jamaikinius svirplius (Gryllus assimilis).

Europos maisto saugos tarnyba šiuo metu svarsto dar aštuonių rūšių vabzdžių ar iš jų gautų produktų galimybę leisti juos naudoti maistui.

Įpynė ir tarakonus

Kirmėlės ir vabzdžiai toli gražu nėra naujiena lėkštėse. Jie laikomi geru riebalų, baltymų ir tam tikrų svarbių vitaminų šaltiniu.

100 g sausos žiogų, svirplių ar milčių lervų masės galima rasti net 56 g baltymų.

Palyginus su jautiena, džiovintuose vabzdžiuose yra daugiau mineralų, be to, didesnė dalis riebalų yra nesotieji, o pats vabzdžių auginimas sunaudoja mažiau vandens, ploto ir pašaro.

Žmonėms jau dabar pakankamai įprasta valgyti kelių rūšių vabzdžių produktus.

Tai didžiojo milčiaus (Tenebrio molitor) lervos. Turinčios daug baltymų, riebalų ir skaidulų, jos gali būti valgomos ir nesmulkintos, ir sumaltos bei panaudotos kaip užkandžių ar makaronų ingredientas.

Svirpliai, žiogai taip pat yra pripažinti tinkamais žmonių maistui (Šveicarija atitinkamą sprendimą priėmė dar 2017 m.). Juos galima valgyti džiovintus, šaldytus, sumaltus į miltelius.

Sausio 3 dieną EK priimtame reglamente nurodyta, kad nuo sausio pabaigos bus leidžiama pateikti rinkai užšaldytus, džiovintus ir miltelių pavidalo naminius svirplius (Acheta domesticus) kaip naują maisto produktą.

Iš jų turės būti pašalinta dalis riebalų.

Tačiau vaizdo įrašo autorė tarp leidžiamų vartoti maistui vabzdžių mini ir Blattodea, tai yra tarakonus.

Blattodea grupė apima kelis tūkstančius tarakonų ir termitų rūšių. Nė viena iš šių rūšių negali būti naudojama maisto gamybai ES.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tarakonas

Dės ne į visą maistą

Vaizdo įraše kalbanti moteris tvirtina, esą ES institucijos leido nuo šiol vabzdžių produktus dėti į visus maisto produktus, tačiau tai nėra tiesa.

Kiekvienas vabzdys turi konkrečius produktus, į kuriuos jo galima dėti.

Taip pat nustatyta, kiek vabzdžio galima dėti į kiekvieną produktą.

Pavyzdžiui, didžiojo milčiaus (Tenebrio molitor) lervų leidžiama dėti į sausainius, ankštinių daržovių, makaronų ir baltyminius produktus.

Didžiausias leistinas jo kiekis neturi viršyti 10 g/100 arba 10proc.

Vabzdžių produktams ES taikomi apsaugos laikotarpiai, o tai reiškia, kad tik tam tikros įmonės kelerius metus galės tiekti naujus maisto produktus ES rinkai.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Didžiojo milčiaus lervos su barbekiu prieskoniu

Užkrečiama ar ne?

Dar vienas vaizdo įraše kalbančios moters teiginys – esą nuo vabzdžių maiste galėtume užsikrėsti parazitais.

Plačiau apie vabzdžių per maistą galimai platinamas ligas skaitykite čia: Ar tikrai vabzdžiai per maistą gali platinti ligas?

Vaizdo įrašo ekrane parodomas pavadinimas mokslinio tyrimo, turinčio įrodyti, esą vabzdžiai platina parazitus.

Tačiau šis tyrimas nesusijęs su žmonių maistui naudojamais vabzdžiais.

Jame Varmijos ir Mazūrijos universiteto Lenkijoje mokslininkai tikrino, ar Čekijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Vokietijoje ir Ukrainoje esančiuose vabzdžių ūkiuose yra parazitų.

Jie ištyrė mėginius iš 300 namų ūkių ir zooparduotuvių, kuriose buvo auginami migruojantys skėriai, naminiai vikšrai, miltiniai sliekai ir Madagaskaro tarakonai.

Tyrimas buvo paskelbtas 2019 m., kai ES dar nebuvo patvirtinusi vabzdžių naudojimo žmonių maiste, todėl vabzdžiai greičiausiai buvo skirti gyvūnų pašarams.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Karvės

Apie svirplių maistinę vertę galima paskaityti čia. Tiesa, kaip alergenai, jie dar ne iki galo ištirti. Teigiama, esą jie gali platinti parazitus. „Tai nebūtinai reiškia, kad valgyti vabzdžius yra pavojinga, – pažymėta tinklalapyje „HealtLine“. – Tai tiesiog rodo, kad, kaip bet koks gyvulinės kilmės maistas, vabzdžiai gali jus susargdinti“.

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto organinės chemijos profesorius Albinas Žilinskas pastebi, kad maisto pramonėje leidžiami naudoti vabzdžiai yra termiškai apdorojami, o aukštoje temperatūroje žūsta ligų sukėlėjai.

„Jie yra nuplaunami, kaip bet koks kitas maistas, termiškai apdorojami. Pavyzdžiui, botulinui išnykti net nereikia 100 laipsnių temperatūros“, – paaiškina profesorius.

Vida Press nuotr./Prikaistuvis

Neturėtume bijoti

Nyderlandų Vageningeno universiteto ir tyrimų instituto entomologijos profesorius Marcelis Dicke dar 2010 m. TED konferencijoje pasakojo, kad mes jau seniai valgome vabzdžius, dažnai – į tai neatkreipdami dėmesio ir galbūt net nenorėdami.

Tuomet jis buvo paskaičiavęs, kad statistinis Vakarų valstybės gyventojas per metus viena ar kita forma suvalgo po 500 g vabzdžių.

Mokslininkas TED auditorijai priminė, kad kiti bestuburiai – krabai, krevetės – iš esmės yra vabzdžiai, tik povandeniniai. „Skėrys yra sausumos krevetė“, – teigė M.Dicke ir priminė, kad vabzdžiai maistui vartojami daugelyje besivystančių šalių – visame pasaulyje valgoma daugiau nei 1 tūkst. skirtingų rūšių vabzdžių.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia