Klimato kaitos nemato
„Nuo 2021 m. Ispanija nugriovė daugiau kaip 200 užtvankų, siekdama „atkurti natūralią upių tėkmę“, kaip nurodyta JT Darbotvarkėje iki 2030 m.
Bet ne, neseniai kilusius potvynius sukėlė „klimato kaita“, – sausio 1-ąją ironizavo viena „Facebook“ vartotoja.
Tai buvo ne jos žodžiai, o vieno įrašo, keliomis valandomis anksčiau paskelbto socialiniame tinkle „X“, vertimas į lietuvių kalbą. Moteris pasidalijo šio įrašo, jau peržiūrėto 350 tūkst. kartų, ekrano nuotrauka.
Panašūs ar identiški įrašai šioje paskyroje skelbti ne kartą, pavyzdžiui, lapkričio 5 d. (peržiūrėtas 4,9 mln. kartų), lapkričio 24 d. (peržiūrėtas 732 tūkst. kartų), gruodžio 15 d. (peržiūrėtas 20 tūkst. kartų).
Kelis kartus buvo pasidalyta beveik 3 min. trukmės vaizdo įrašu, kuriame pasakojama apie užtvankų griovimą, bet ne vien Ispanijoje. Pavyzdžiui, viename pirmųjų kadrų matyti Sakartvele įrengta aukščiausia pasaulyje tokio tipo hidroelektrinės užtvanka Enguri upėje.
Viename įraše paskelbtas Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) parengtas grafikas, kuriame matyti, kad vienais metais Ispanija pašalino 133 barjerus.
„2023 m. rugpjūtį PEF gyrėsi, kad „Ispanija pašalino daugiausiai užtvankų“ 2022 m., „padėdama atkurti žemyno gėlo vandens arterijų sveikatą“. Ar manote, kad tai gali turėti ką nors bendro su neseniai Ispanijoje kilusiais potvyniais?“ – retoriškai klausiama prie grafiko.
Panašų naratyvą platina ir kiti internautai. Pavyzdžiui, sausio 5 d. vienas „X“ vartotojas paskelbė tą patį tekstą apie užtvankų griovimą Ispanijoje ir šią situaciją sugretino su bene didžiausiu praėjusių metų miškų gaisru Kalifornijoje. Sukėlęs pastarąjį buvo įtartas vienas vyras. Tai neva rodo, kad klimato kaita, kuri kaltinama ir dėl potvynių, ir dėl pragaištingų gaisrų, esanti išgalvota.
Potvynį Valensijoje sukėlė reiškinys, ispaniškai vadinamas DANA (frazės ispanų kalba Depresión Aislada en Niveles Altos – izoliuotas žemas slėgis dideliame aukštyje – santrumpa). Tuomet šiltas, drėgnas oras susitinka su šaltu oru ir taip susidaro nestabili oro sistema.
Taip pat skaitykite: Speigas, karštis, uraganai, potvyniai ir Sacharos smėlis: kuo 2024 m. netikėjo internautai?
Laisvinti upes būtina
Europoje pastaraisiais metais tikrai nebeliko daugybės užtvankų. Vien 2021-aisiais sugriautas rekordinis jų skaičius – 239 septyniolikoje šalių. Daugiausia, kaip teisingai nurodo internautai, – Ispanijoje (108 užtvankos).
Žemyno vandens keliuose esama daugiau nei milijono kliūčių – vidutiniškai 0,7 užtvaros kiekvienam upės kilometrui. Septynių aplinkosaugos organizacijų koalicijos „Dam Removal Europe“ duomenimis, mažiausiai 150 tūkst. iš jų yra pasenusios.
Laisvai tekančios upės yra gyvybiškai svarbios biologinei įvairovei. Kliūtys blokuoja žuvų migracijos kelius, naikina veisimosi zonas ir upių ekosistemas.
„Euronews“ teigimu, žuvys perneša maistines medžiagas toliau nei kiti vandens gyvūnai, yra maistas ūdroms ir paukščiams.
Pasaulio žuvų migracijos fondo projektų vadovo Pao Fernándezo Garrido teigimu, yra šimtai tūkstančių apleistų užtvarų, o tai yra ir saugumo problema.
„Užtvankos turi įtakos vandens kokybei ir požeminio vandens lygiui, lemia kanalų bei pakrančių eroziją ir paplūdimių nykimą, išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Dėl jų mažėja ir net išnyksta migruojančių žuvų populiacijos. Migruojančių žuvų skaičius Europoje per pastaruosius 50 metų sumažėjo 93 proc. Užtvankos daro neigiamą poveikį aplinkai, todėl, jei jos nebėra būtinos, neturime perkelti naštos ateities kartoms“, – jį citavo britų dienraštis „The Guardian“.
Bet netiesa, kad pernai spalį Valensijos regione didžiuliai potvyniai kilo dėl to, kad buvo sugriautos kai kurios užtvankos.
Nugriovė 28 užtvarus
Ispanijos faktų tikrinimo tinklalapis „Maldita“ tai paneigė kelis kartus. Jis dar lapkričio pradžioje pranešė, kad Džukaro upės baseine, kuris labiausiai nukentėjo nuo potvynių spalio 31 d., buvo nugriautos nebenaudojamos ir nedidelės užtvankos, o ne didelės užtvankos ir rezervuarai.
2006-2021 m. jos griautos kaip tik siekiant išvengti pavojaus potvynių atveju, dėl teisinių įsipareigojimų ir siekiant atkurti ekosistemą.
Ekspertų teigimu, nepašalinus senų ar prastai prižiūrimų užtvankų gresia didesnė potvynių rizika, nes pakyla vandens lygis nekontroliuojamose vietose ir gali susidaryti kamščiai.
Kaip rašė „Maldita“, nuo 2000 m. buvo griaunami nedideli užtvarai – vandens tėkmę sutrikdančios konstrukcijos, kurios buvo neaukštos, pasenusios ar visai nebenaudojamos. Jos ne sulaiko vandenį, kaip tai daro rezervuarai, bet pakelia vandens lygį ir srautą nukreipia kita kryptimi, pavyzdžiui, kad būtų drėkinami greta esantys sklypai.
Ekologinės tranzicijos ir demografinio iššūkio ministerijos (MITECO) duomenimis, Žukaro upės baseine nuo 2000 m. buvo nugriautos 28 konstrukcijos. Nė viena iš jų nebuvo užtvankos ar rezervuarai. Dar šešios nugriautos struktūros buvo vadinamos „užtvankomis“, bet jose vanduo nebuvo kaupiamas.
Melagienos apie nugriautas užtvankas ir to tariamai sukeltus potvynius išplito nuo Lotynų Amerikos iki Indijos. Internautai skelbė ir kitas galimas gamtos katastrofos priežastis, pavyzdžiui, amerikiečių finansuojamą atmosferos tyrimų programą HAARP.
Dėl pragaištingų potvynių kaltinta ne tik Ispanijos valdžia, bet ir Europos Sąjunga.
Taip pat skaitykite: Ilgai neužtruko: internautai „rado“ kaltus dėl potvynių Valensijoje, minimas net Izraelis
15min verdiktas: trūksta konteksto. Potvynį Valensijoje sukėlė ne nugriautos užtvankos, bet reiškinys, kai šiltas ir drėgnas oras susitinka su šaltu oru, o tuomet susidaro nestabili oro sistema. Pastaraisiais metais tikrai buvo išardytos kai kurios užtvankos, bet jos buvo nedidelės, pasenusios ar nebenaudojamos, o tai padaryta kaip tik siekiant išvengti potvynių pavojaus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
