Ir abejoja, ir šaiposi
Nuotraukoje matyti ant žolės gulintis jaunas uniformuotas azijietiškų bruožų vyras.
Kas jis toks, ar tikrai yra vienas iš Rusijon atsiųstų šiaurės korėjiečių, kokia jo būklė, neaišku (dalis jo veido pridengta, tad įvertinti dar sunkiau). Iš pažiūros jis neatrodo net sužeistas (nematyti nei kraujo, nei akivaizdžių sužeidimų).
Kita vertus, nepaisant atmerktų akių, gali būti ne tik sužalotas, bet ir miręs.
Tačiau karys gali būti gyvas ir sveikas, tik paimtas į nelaisvę, nors iš nuotraukos taip pat sunku daryti tokią išvadą. Nepaisant to, nuotrauka aktyviai dalijamasi internete su panašiais paaiškinimais – esą tai yra belaisvis ar apskritai nukautas šiaurės korėjietis.
Šią nuotrauką lapkričio 3-iosios rytą paskelbė ir vienas „Facebook“ vartotojas iš Lietuvos. Tiesa, jis iškart suabejojo, ar vaizdas yra autentiškas.
„Pirmasis yra? – retoriškai paklausė internautas. – Ši nuotrauka dabar platinama socialiniuose tinkluose. Patikimumas nepatvirtintas.“
Lietuvis nurodė vieno rusų kalba pildomo „Telegram“ kanalo adresą. Čia nuotrauka su analogišku komentaru, tik rusišku, buvo paskelbta kiek vėliau tą pačią dieną.
Atvirkštinė vaizdo paieška rodo, kad ta pačia nuotrauka nuo lapkričio pradžios aktyviai dalijamasi įvairiuose socialiniuose tinkluose įvairiose šalyse.
Ją lydi panašūs komentarai, dažniausiai – kad tai yra pirmasis Ukrainoje žuvęs Šiaurės Korėjos karys (čia, čia). Kai kurie prie šios informacijos prideda ironiškų ar sarkastiškų komentarų, kiti apsidrausdami nurodo, esą apie tariamą kario žūtį pranešė įvairūs šaltiniai, pavyzdžiui, patys ukrainiečiai.
Bet tuose pačiuose socialiniuose tinkluose esama ir įspėjimų, kad naujiena apie karį yra melaginga.
Davė peno propagandininkams
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas dar spalio pabaigoje pranešė, kad maždaug 8 tūkst. Šiaurės Korėjos karių buvo dislokuoti Rusijos Kursko srityje ir yra pasirengę stoti į kovą su Ukrainos pajėgomis.
Lapkričio pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė jau didesnį skaičių – 11 tūkst. Apie šiaurės korėjiečių judėjimą esą informavo jo žvalgybos komanda.
Nors jau esama pranešimų apie galimas pirmąsias šių karių žūtis, platinama fotografija to nepatvirtina.
Nors joje matomas azijietiškų bruožų vyras ir dokumentas, ant kurio korėjietiškai parašyta „Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, kario asmens tapatybės kortelė, Korėjos liaudies armija“, nėra jokio įrodymo, kad tai yra Ukrainoje žuvusio šiaurės korėjiečio nuotrauka.
Juoba kad dokumentas į fotografiją „įklijuotas“ redagavimo programos pagalba.
Nuotraukų analizės programa „Forensically“, vaizdą paverčianti pikseliais (taškeliais), dokumentą išskiria iš bendro vaizdo. Tai reiškia, kad kadras toje vietoje buvo pakeistas.
Tą patį rodo ir kita panaši programa „FotoForensics“.
Pastarąją pasitelkė ir propagandinis rusiškas tinklalapis „Pravda“. Jos pagalba išanalizavę kadrą, propagandininkai „demaskavo“ ukrainiečių melagieną. Mat, panašu, tariamai žuvusio šiaurės korėjiečio nuotrauka ėmė plisti būtent iš ukrainietiškų paskyrų socialiniuose tinkluose.
15min verdiktas: pakeista nuotrauka. Internete platinamoje nuotraukoje matomas vyras nebūtinai yra Ukrainoje žuvęs Šiaurės Korėjos karys. Kas jis toks, kur fotografuotas ir ar apskritai negyvas, neaišku, o kartu „nufotografuotas“ karinis bilietas iš tikrųjų įklijuotas redagavimo programa.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
