Užkodavo scenarijų?
„Eurovizijos“ taisyklėse skelbiama, kad dainų konkursas yra nepolitinis renginys. Bet to nepavyksta išvengti – ne tik akivaizdžiai politizuoto balsavimo, bet ir įvairių pareiškimų nuo scenos.
Taip įvyko ir 2019-ųjų gegužę Tel Avive, kur konkurso finale kaip kviestinė viešnia pasirodė JAV dainininkė Madonna. Jos šou ant scenos prisimintas šiemet, kai „Hamas“ užpuolė Izraelį, o šis atsakė atakomis prieš Gazos Ruožą.
„Kas pamena 2019 m. „Euroviziją“ ir keistą Madonnos pasirodymą? – netrukus po karo pradžios paklausė viena „Facebook“ vartotoja. – Ten buvo užkoduota tiek daug ateities dalykų, kurie jau išsipildė.
O dabar atsikodavo ir kitas globalistų scenarijaus žingsnis, kuris ten buvo užkoduotas – ar matote, kokios dvi vėliavos prisegtos ant kylančių laiptais šokėjų poros nugaros?“
Vėliavos – šou pabaigoje
Internete galima rasti nemažai informacijos apie prieštaringai įvertintą dainininkės pasirodymą 64-osios „Eurovizijos“ finale.
Madonna atliko vienos žinomiausių savo dainų „Like a Prayer“ interpretaciją hiphopo stiliumi ir naują „Future“ kartu su reperiu Quavo.
Pastarojoje dainoje skamba žodžiai: „You ain't woke / Come here woke and hear the broken / Come give hope, come give life / Only get one, so we gotta live it right (gotta live it right) / Come make peace / Come with faith and inspiration / Come complete you. <…> Not everyone is coming to the future / Not everyone is learning from the past.“
Apytikslis šių eilučių vertimas: „Tu nepabudai. / Ateik čia pabudęs ir išgirsk sulaužytuosius. / Ateik, suteik vilties, ateik, duok gyvybę. / Gaunate tik vieną, tad turime gyventi teisingai (turime gyventi teisingai). / Ateik, susitaikyk, / Ateik su tikėjimu ir įkvėpimu, / Ateik užbaigti save. <…> Ne kiekvienas pateks į ateitį, / Ne kiekvienas pasimoko iš praeities.“
Susiejus su konkurso vieta (Izraeliu), šie žodžiai skambėjo lyg raginimas siekti taikos su Palestina. Jei pačioje dainoje tai buvo galima išskaityti tik tarp eilučių, scenoje matomas vaizdas jau neleido abejoti.
Paskutinei šokėjų porai nusisukus nuo auditorijos ir pradėjus kilti scenoje įrengtais laiptais, žiūrovai pamatė jiems ant nugarų pritvirtintas Izraelio bei Palestinos vėliavas. Tuo metu abu dainininkai tarytum prasmego scenos gilumoje, o prieš tai virš jų užsižiebė raginimas „Wake Up“ (angl. „Pabuskite“).
Organizatoriai nepastebėjo?
„Eurovizijos“ konkurso Izraelyje direktorius Meitalas Cohenas kitą dieną pareiškė, jog organizatoriai nepastebėjo, kad ant šokėjų nugarų buvo prisiūtos vėliavos.
Tuometė kultūros ir sporto ministrė Miri Regev savo ruožtu tokį protestą pasmerkė: „Manau, kad į tokį kultūrinį ar muzikinį renginį nederėtų kišti politikos.
Manau, kad tai buvo klaida ir nepriimtina. Su visa pagarba Madonnai tokie dalykai neturėtų vykti.”
Europos transliuotojų sąjunga (EBU), kuri organizuoja konkursą, netrukus po finalo patikino, kad Palestinos vėliavos panaudojimas šou nebuvo nei leistas, nei suderintas. Per repeticijas esą nebuvo panaudota nieko panašaus. EBU taip pat pasmerkė šį žingsnį.
Konfliktas tęsiasi dešimtmečius
Prielaida, kad Madonna savo pasirodyme išpranašavo ateities įvykius, neturi pagrindo. Ji reagavo į dviejų tautų konfliktą, kuris ruseno jau ne vieną dešimtmetį, ir paragino jame siekti taikos. Kitaip tariant, Madonnai nereikėjo nieko pranašauti, užteko sureaguoti į tai, kas dedasi šalyje, kurioje vyko tų metų „Eurovizija“.
Taip pat skaitykite: „Hamas“ prieš Izraelį: kur slypi dešimtmečius rusenančio konflikto priežastys?
Nesutarimų ištakų reikia ieškoti tolimesnėje praeityje. Izraelio ir Palestinos konfliktas prasidėjo dar XIX a. pabaigoje, primena JAV veikianti Užsienio santykių taryba (Council on Foreign Relations).
Osmanų imperijai pralaimėjus Pirmajame pasauliniame kare, Didžioji Britanija ėmė kontroliuoti Palestiną, kurioje gyveno žydų mažuma ir arabų dauguma. Tarptautinė bendruomenė pavedė jai sukurti Palestinoje žydų tėvynę, o tai sustiprino įtampą tarp jų.
3-iajame ir 4-ajame deš. padaugėjo žydų imigrantų į Palestiną, nes daug jų bėgo nuo persekiojimo Europoje ir ieškojo saugaus prieglobsčio nuo Holokausto. Trintis tarp žydų ir arabų bei pasipriešinimas britų valdžiai vis stiprėjo.
1947-aisiais Jungtinės Tautos (JT) balsavo už rezoliuciją 181, dar žinomą kaip Padalijimo planas, kuria buvo siekiama Palestiną padalyti į atskiras žydų ir arabų valstybes, o Jeruzalę patikėti tarptautiniam administravimui. Žydų vadovybė šiam planui pritarė, bet arabų pusė atmetė ir jis niekada nebuvo įgyvendintas.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai Palestina egzistavo visada, o Izraelis - tik nuo 1948 m.?
Kitąmet britų valdžia, negalėdama sustabdyti nesantaikos, pasitraukė, o žydų lyderiai gegužės 14 d. paskelbė apie Izraelio įkūrimą. Tai sukėlė pirmąjį arabų ir Izraelio karą, mat daugelis palestiniečių tam paprieštaravo.
Kaimyninės arabų šalys įsikišo su karinėmis pajėgomis. Šimtai tūkstančių palestiniečių pabėgo arba buvo išvaryti iš savo namų. Tas dienas jie vadina al Nakba – Katastrofa.
1949 m. karas baigėsi Izraelio pergale, tačiau 750 tūkst. palestiniečių buvo perkelti, o teritorija padalinta į 3 dalis: Izraelio valstybę, (Jordano upės) Vakarų krantą ir Gazos Ruožą.
Bėgant metams Izraelis ir Palestina dalyvavo keliuose susirėmimuose, kai kurie iš jų buvo nedideli, kai kurie – katastrofiški, per kuriuos žuvo tūkstančiai žmonių.
Taip pat skaitykite: Keturi žemėlapiai apie Izraelio įvykdytą Palestinos „užgrobimą“: ar galima jais pasitikėti?
Didelės įtakos Izraelio ir Palestinos santykiams turėjo intifados – palestiniečių sukilimai, ypač antrasis, kuris užbaigė 1990-aisiais pradėtą taikos procesą ir atvėrė kelią naujai konfliktų erai.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Per Madonnos pasirodymą „Eurovizijoje“ ant šokėjų nugarų buvo pritvirtintos Izraelio ir Palestinos vėliavos, bet tai nebuvo ateities įvykių pranašystė, tik raginimas siekti taikos dešimtmečius rusenančiame konflikte.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
