Žlugdys Rusijos ambicijas?
Viena internautė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė informaciją apie tariamą NATO karių įsitraukimą į karą.
„NATO generalinis sekretorius M.Rutte pasveikino JAV, Prancūziją ir JK už tolimojo nuotolio raketų pristatymą į Ukrainą ir paskelbė, kad NATO kariai bus siunčiami tiesiogiai jas valdyti.
Jis paskelbė, kad šis žingsnis yra drąsus NATO ryžto signalas ir pažadėjo peržengti bet kokią ribą, reikalingą Rusijos ambicijoms sužlugdyti“ – rašė ji.
JAV leidimas
Sekmadienį JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai panaudoti šios šalies tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje, pranešė žiniasklaida.
Pareigūnai teigė, kad iš pradžių ginklai greičiausiai bus naudojami prieš Rusijos ir Šiaurės Korėjos karius, ginant Ukrainos pajėgas Kurske.
Tai parodė pokytį J.Bideno administracijoje, kuri jau baigia savo kadenciją. Leidimas ukrainiečiams naudoti ATACMS buvo atsakas į netikėtą Rusijos sprendimą į kovą pasitelkti Šiaurės Korėjos karius.
Ukraina jau kelis mėnesius naudojo ATACMS ir britų „Storm Shadow“ raketas, tačiau tik prieš taikinius Rusijos okupuotoje teritorijoje.
Rusijos kariuomenė antradienį pareiškė, kad Ukraina apšaudė JAV tiekiamomis ilgojo nuotolio raketomis karinį objektą Briansko srityje pasienyje, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Naujienų agentūros „Reuters“ šaltiniai antradienio vakarą patvirtino, kad Ukrainos gynybos pajėgos naktį į antradienį iš maždaug 100 km atstumo balistinėmis raketomis ATACMS smogė į Briansko srityje esantį karinį sandėlį, kuriame buvo laikomos rusų raketos ir kita amunicija.
Straipsnyje priduriama, kad, pasak karybos ekspertų, JAV raketų panaudojimas atakuojant pozicijas Rusijos gilumoje galėtų padėti Ukrainai „apginti užgrobtą Rusijos teritorijos gabalą kaip derybinį kozirį, tačiau vargu ar tai turėtų lemiamos įtakos jau 33 mėnesius trunkančio karo eigai“.
CNN, remdamasi dviem JAV pareigūnais, taip pat patvirtino, kad tai – pirmas kartas, kai Ukraina ATACMS raketomis smogė Rusijos kariniam arsenalui.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis nenurodė, ar smūgis amunicijos sandėliui netoli Briansko buvo suduotas amerikietiškomis ATACMS raketomis. Kartu jis pabrėžė, kad Ukraina turi tolimojo nuotolio pajėgumų ir planuoja juos aktyviai naudoti.
Jungtinė Karalystė kelis mėnesius tiekė Ukrainai raketas „Storm Shadow“, tačiau, kaip ir JAV, neleido Kyjivui jų naudoti smūgiams Rusijos teritorijoje. Tačiau padėtis pasikeitė po to, kai J.Bideno administracija panaikino savo apribojimus smogti gilyn į Rusijos teritoriją.
Trečiadienį, kaip pranešė žiniasklaida, Ukraina pirmą kartą panaudojo ilgojo nuotolio raketas „Storm Shadow“ prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
Nors Gynybos ministerija susilaikė nuo viešų komentarų, žinoma, kad JK vyriausybė anksčiau pritarė tam, kad Ukrainai būtų suteikta daugiau laisvės naudoti raketas savo nuožiūra.
Karių įsitraukimo neskelbė
M.Rutte antradienį pakartojo Aljanso poziciją, leidžiančią Ukrainai be apribojimų naudoti Vakarų tiekiamus ginklus, ir pabrėžė lankstumo svarbą.
„Kai sąjungininkai tiekia ginklų sistemas (Ukrainai), geriausia jų neriboti“, – prieš susitikimą su Europos gynybos ministrais Briuselyje pareiškė M.Rutte.
Jis išreiškė susirūpinimą dėl stiprėjančių Rusijos sąjungų su Šiaurės Korėja, Iranu ir Kinija.
M.Rutte įspėjo, jog Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui negali būti leista laimėti Ukrainoje.
„Kodėl taip svarbu, kad V.Putinas negautų, ko nori? Nes priešingu atveju turėsime įsidrąsinusią Rusiją mūsų pasienyje, ir aš esu visiškai įsitikinęs, jog ji ten nesustos“, – reporteriams Briuselyje teigė M.Rutte.
Jis ir anksčiau ragino Vakarų šalis padidinti paramą Ukrainai kovoje su Rusijos invazija.
„Turime padaryti daugiau nei tik palaikyti Ukrainą kovoje. Turime padidinti kainą (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui ir jo įtakingiems bei autoritariniams draugams, suteikdami Ukrainai paramą, kurios jai reikia, kad ji pakeistų konflikto trajektoriją“, – prieš derybas Paryžiuje su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu žurnalistams sakė NATO vadovas.
M.Rutte, tvirtas Ukrainos rėmėjas, nuo Rusijos invazijos pradžios kelis kartus lankęsis šioje šalyje, pažadėjo, kad jam vadovaujant NATO ir toliau teiks paramą Kyjivui.
„V.Putinas turi suprasti, jog mes nepasiduosime, jog norime, kad Ukraina galiausiai nugalėtų“, – sakė jis pradėjęs eiti šias pareigas ir pridūrė, kad nori „padidinti mūsų paramą Ukrainai ir dar labiau priartinti ją prie NATO“.
Naujasis NATO vadovas spalį pareiškė, kad Rusijos prezidentas V.Putinas turi suprasti, jog Aljanso parama Ukrainai, kovojančiai su Maskvos invazija, nesusvyruos.
„Kuo labiau šiuo metu padėsime Ukrainai, tuo greičiau tai baigsis“, – spaudos konferencijoje sakė NATO generalinis sekretorius“,– nurodė jis.
Nors M.Rutte ne kartą išreiškė paramą Ukrainos gynybai, po JAV leidimo naudoti ilgojo nuotolio raketas prieš taikinius Rusijoje jis nepranešė, kad NATO ketina dislokuoti Aljanso karius Ukrainoje.
15min nerado jokio pareiškimo, kuriame M.Rutte siūlytų į konfliktą tiesiogiai įsikišti NATO kariams.
Aljanso kariai Ukrainoje
Naratyvas, kad NATO kariai dalyvauja kare su Rusija, kartotas ne vieną kartą. Nors kai kurie pasaulio lyderiai į šią idėją žiūri kiek nuolankiau, kiti griežtai laikosi savo pozicijos karių į karą nesiųsti.
Prancūzijos prezidentas E.Macronas vasarį pareiškė, kad, nors nėra bendro sutarimo dėl Vakarų šalių sausumos kariuomenės siuntimo į Ukrainą, niekas neturėtų būti atmesta.
Šie žodžiai sukėlė tikrą audrą tarp Europos šalių lyderių. Dauguma jų tikino, kad nesiųs karių į Ukrainą, o Prancūzijos pareigūnai savo ruožtu patvirtino, kad pajėgos galėtų būti siunčiamos ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas, kaip išminavimas.
Tuometis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atkirto, kad Aljansas neplanuoja siųsti karių į Ukrainą. Nėra jokių požymių, kad M.Rutte požiūris į šį klausimą pasikeitė.
Spekuliacijas apie karių siuntimą į Ukrainą tuomet paneigė ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Pats V.Zelenskis niekada nėra prašęs Vakarų siųsti karius kovoti su Rusija. Anksčiau tai patvirtino ir JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
„Prezidentas V.Zelenskis to neprašo. Jis tik prašo priemonių ir pajėgumų. Jis niekada neprašė, kad už jo šalį kovotų užsienio kariai“, – sakė Saugumo tarybos atstovas.
Spalį paskelbtame NATO pareiškime patvirtinta, kad NATO neplanuoja įsitraukti į karą su Rusija.
„NATO nesiekia konfrontacijos ir nekelia grėsmės Rusijai. Aljansas ir toliau vieningai bei atsakingai reaguos į Rusijos grėsmes ir veiksmus. Stipriname atgrasymą ir gynybą, remiame savo partnerius ir didiname atsparumą“, – rašoma pranešime.
Jame taip pat konkrečiai nurodoma, kad NATO nekariauja su Rusija ir nedalyvauja kare Ukrainoje, tačiau remia šios šalies teisę į savigyną.
BBC dar 2022 m. patikrino Rusijos teiginius apie NATO karius Ukrainoje. Jų teigimu, NATO šalys narės teikia ginkluotę ir logistinę paramą, tačiau nesiunčia karių į Ukrainą, kuri nėra Aljanso narė.
15min ir anksčiau paneigė teiginius, kad Ukrainoje kovoja Vakarų kariai.
15min verdiktas: melas. M.Rutte nepaskelbė, kad NATO kariai bus siunčiami į karą Ukrainoje, kad tiesiogiai valdytų tolimojo nuotolio raketas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.