Susipainiojo, kelinta siunta
„Į Izraelį atvyko 5-oji JAV paramos Palestinos vaikams siunta“, – paskutinę praėjusių metų dieną pasidalijęs šia nuotrauka, pakomentavo vienas „Facebook“ vartotojas iš Lietuvos.
Fotografijoje matyti kelios dešimtys bombų, sukrautų ir pritvirtintų prie specialių palečių.
Kadangi nematyti daugiau jokių detalių, sunku pasakyti, kur tiksliai ir kuriuo metu fotografuota, tad vien iš šio vaizdo neįmanoma įvertinti, ar prierašas prie nuotraukos yra teisingas.
Nuotrauka dalijamasi ir kituose socialiniuose tinkluose, taip pat ne Lietuvoje. Dar gruodžio pradžioje ją paskelbė vienas „X“ vartotojas ar vartotoja. Prie jos pridėtas kone identiškas komentaras: „Atvyko trečia JAV paramos Palestinos vaikams siunta.“
Panašus įrašas gruodžio pabaigoje pasirodė kitoje „X“ paskyroje, tiesa, čia minėta jau ketvirta siunta. Šis įrašas per mažiau nei dvi savaites peržiūrėtas 1,4 mln. kartų, juo pasidalijo 15 tūkst. žmonių.
„Tai užknisa…“ – 8:02 PM · Dec 31, 2023 sureagavo vienas iš pasidalijusiųjų nuotrauka. „JAV mokesčių mokėtojai, sustabdykite juos… Padarykite ką nors!“ – ragino kita.
Tas pats įrašas (apie „ketvirtą siuntą“) buvo pacituotas ir socialiniame tinkle „Reddit“. Juo buvo aktyviai dalijamasi ir kitur internete (čia, čia).
Tačiau paieška atskleidžia, kad vaizdas apibūdintas klaidingai – bombos nufotografuotos ne Izraelyje ir net ne pastaruoju metu, kai ši šalis kariauja su teroristine grupuote „Hamas“.
Fotografuota po pratybų
Atvirkštinė vaizdo paieška nuveda į keletą tinklalapių, kur galima rasti tą pačią nuotrauką. Pavyzdžiui, ja iliustruotas portalo „Ukraine Business News“ (angl. „Ukrainos verslo naujienos“) straipsnis pavadinimu „JAV šią savaitę gali pritarti kasetinių šaudmenų perdavimui Ukrainai“.
Rašinio publikavimo data – praėjusių metų liepos 7-oji, lygiai trys mėnesiai iki dienos, kai „Hamas“ užpuolė Izraelį. Jame net nekalbama apie šią šalį.
Interneto puslapyje muslimvillage.com šis kadras buvo panaudotas dar 2016 m. kovo 4 d. Juo buvo iliustruota žinia, kad „Pentagonas pasirašė susitarimą pasiūlyti Turkijai apie 700 mln. dolerių vertės išmaniųjų bombų didėjant įtampai tarp Ankaros ir Kurdistano darbininkų partijos (PKK) agresorių šiaurės Irake“.
Fotografiją galima rasti ir tinklalapiuose „Business Insider“ bei „Business Insider India“ prie straipsnio apie JAV karinių oro pajėgų sprendimą atšaukti beveik 420 mln. dolerių (383 mln. eurų) vertės sandorį su įmone, siejama su Rusijos oligarchu.
Su Čikagoje įsikūrusia bendrove „A. Finkl & Sons Co.“ buvo sutarta dėl 900 kg sveriančios skeveldrinės kovinės galvutės BLU-137, kuri turėjo pakeisti BLU-109, korpusų gamybos.
Straipsnis tinklalapiuose buvo publikuotas atitinkamai 2018 m. rugsėjo 5 d. ir 6 d. Po aptariama nuotrauka, kuria jis buvo iliustruotas, paaiškinta, kad joje matyti daugiau nei 80 bombų BLU-109 ir „Mark-84“.
Jos buvo nufotografuotos „Wolf Pack“ amunicijos saugykloje Kunsano oro pajėgų bazėje Korėjoje. Nuotrauką gerokai anksčiau – 2014 m. spalio 23 d. – padarė JAV karinių oro pajėgų vyresnioji lakūnė Katrina Heikkinen.
Fotografiją galima rasti ir JAV karinių oro pajėgų tinklalapyje bei JAV kariuomenės viešame archyve. Tas pats kadras patalpintas ir nuotraukų bazėje „Alamy“. Kad tai yra tas pats vaizdas, patvirtina Indijos faktų tikrinimo tinklalapio „The Quint“ pateiktas vaizdų sugretinimas.
Čia prie nuotraukos paaiškinta, kad buvo fotografuota po sėkmingos amunicijos sunaikinimo simuliacijos. Po kelių dienų buvo išplatintas pranešimas spaudai apie šiuos mokymus.
Naujienų agentūros AFP teigimu, nuo 1950 m. amerikiečiai yra perdavę Izraeliui daugiau nei 70 tūkst. įvairių ginklų. Parama teikiama ir dabartinio karo metu. Tačiau nesama įrodymų, kad per tris mėnesius nuo Izraelio atsako į „Hamas“ užpuolimą būtų perduoda panašios ginkluotės.
15min verdiktas: melas. Nuotraukoje matyti bombos BLU-109 ir „Mark-84“. Jos buvo nufotografuotos Kunsano oro pajėgų bazėje Korėjoje 2014 m. spalį. Tad netiesa, kad tai yra ginkluotė, kurią pastaruoju metu JAV perdavė Izraeliui.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.