Vaizdo filme „Tankai už organus“, kituose šaltiniuose vadinamame „Tankai už inkstus“ pasakojama apie tai, kad neva iš Ukrainos slapta išgabenami žuvusių kare organai, kurie atitenka Vakarų valstybių recipientams.
Filmo pradžioje apie juodąją organų rinką pasakoja serbų teisininkas Goranas Petronijevičius. Jis tvirtina, kad nelegalią organų prekybą organizuoja ne kas kitas, o karinis NATO aljansas.
Jis buvo Radovano Karadžičiaus teisininkų komandos narys ir vienas iš protesto prieš NATO organizatorių Niše, bet svarbiausia – Petronijevičius gynė Bratislavą Dikičių, buvusį Serbijos žandarmerijos vadą, kaltinamą bandymu su Rusijos žvalgybos pagalba įvykdyti perversmą Juodkalnijoje ir neleisti šaliai įstoti į NATO.
Apie tai, kad Ukrainoje neva prekiaujama organais, Rusijos televizijos „RT“ („Russia today“) sukurtame filme pasakoja ir pas rusus 2014 metais perbėgęs buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotojas Vasilijus Prozorovas.
Jis atvirai prisipažino, kad nuo 2014 m. balandžio mėn. jis bendradarbiavo su Rusijos Federacijos specialiosiomis tarnybomis.
Keistoki ekspertai ir iš piršto laužti susirašinėjimai
Siekiant „įrodyti“ neva esančius susitarimus tarp Ukrainos ir vakarų, filme pateikiamas neva ukrainiečių programišių grupės „Cyberberkut“ nutekintas susirašinėjimas tarp buvusio Julijos Tymošenko advokato Serhijaus Vlasenkos ir vokiečių chirurgės Olhos Viber.
2014 m. Ukrainos faktų tikrinimo portalas „StopFake“ patikrino Rusijos šaltinių paskleistą informaciją apie neva vykstančius pogrindinius susitarimus dėl prekybos organais.
Svarbu paminėti, kad šio susirašinėjimo autentiškumo Rusijos žiniasklaida netikrino.
Stopfake.org susisiekė su O.Viber, kuri pareiškė, kad nėra gydytoja, asmeniškai nepažįsta S.Vlasenkos, o visas tariamas susirašinėjimas yra nesąmonė.
Informaciją dar kartą patikrino ir Vokietijos radijo stoties WDR žurnalistas Horstas Klauseris. H.Klauseris bendravo su O.Viber, pateikė užklausą Federalinei švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijai bei Vokietijos organų transplantacijos fondui, kur jam buvo atsakyta, kad nėra nė menkiausių nelegalios prekybos organais požymių (laidos įrašą galite rasti paspaudę šią nuorodą).
Neapskaičiavo laiko
Vaizdo siužete pasakojama, kad ukrainiečių organai neva yra skirti JAV, Vakarų Europos ir Izraelio rinkoms.
Tačiau melagienos kūrėjai pamiršo, kad išimtų organų gyvybingumo laikas gana trumpas.
Kiekvienas organas turi tam tikrą laiką, per kurį jis turi būti persodintas.
2022 m. vasario 24 d. dėl Rusijos karinės invazijos Ukraina uždarė visą savo oro erdvę civiliniam eismui, todėl organus persodinimui į kitą šalį galima vežti nebent automobiliu arba traukiniu, o tai – pernelyg ilga kelionė.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų reanimacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Šerpytis paaiškino – organų donorystės procesas visoje Europoje yra toks brangus ir sudėtingas dalykas, kad jo nebūtų įmanoma organizuoti apeinant oficialias medicinos institucijas.
„Tam reikalingi labai brangūs imunologiniai tyrimai, kurie galėtų parinkti kam, kokiam konkrečiai recipientui, vienas ar kitas organas galėtų tikti. Reikalingos operacinės, jose turi būti dvi didžiulės, didelės sudėties, medikų komandos. Įsitikinti, kad konkretaus organo donoras tinka konkrečiam pacientui, yra itin kruopštus ir sudėtingas procesas“, – paaiškino medikas.
Anot M.Šerpyčio, organų pervežimas traukiniais arba automobiliais iš Ukrainos, būtų neįmanomai sudėtingas procesas, mat eksplantuoti organai, net prijungti prie specialių aparatų, pratęsiančių jų gyvybingumą, yra tinkami persodinimui tik labai trumpą laiką.
Paimtus organus reikia saugoti specialiomis steriliomis sąlygomis.
Pirminis organo donoro ir recipiento parinkimas atliekamas informacinės sistemos – pagal kraujo grupę, ūgį, svorį, recipiento laukimo laiką, ligos sudėtingumą.
Todėl nei žmogaus statusas visuomenėje, nei jo finansinės galimybės nepadės nei greičiau sulaukti organo donoro, nei greičiau pasveikti.
Taip pat ne visi asmenys tinkami būti donorais – tam būtina atlikti išsamius tyrimus sertifikuotoje laboratorijoje, taip pat žinoti žmogaus sveikatos būklę, persirgtas ligas.
Kliūtimi tapti donoru gali tapti amžius, organų nepakankamumas, teigiami virusologinių tyrimų rezultatai, onkologiniai susirgimai, pooperacinės komplikacijos, ilgesnis hipoksijos periodas, ŽIV ir hepatito susirgimai ir kt.
Organų prekybai uždėti saugikliai
M.Šerpytis akcentavo, kad donorystė yra taip teisiškai apsaugota, jog nelegalios transplantacijos tampa faktiškai neįmanomomis.
„Transplantacijos procese įtraukiama labai daug žmonių – gydytojų, slaugytojų, laborantų, transplantacijos biurų komandos. Atlikti kažkokį nelegalų veiksmą yra praktiškai neįmanoma, tuo labiau nebūtų įmanoma tokių dalykų nuslėpti.
Medikai, kurie identifikuoja smegenų mirtį – donorystės koordinatoriai – mes iš jų net negauname informacijos apie tai, kam bus persodinami organai.
Fiziškai juodoji organų rinka Europoje yra neįmanoma, teisiškai tai irgi neįmanoma ir neįsivaizduoju, koks turi būti motyvas ar moralė gydytojo apie tokius dalykus net pamąstyti“, – aiškino medikas.
Prioritetas – išgelbėti gyvybę
Anot M.Šerpyčio, organų paėmimas karo lauko sąlygomis yra neįmanomas – tam, kad žmogus galėtų tapti donoru, jo mirtis turi įvykti ne karo lauke, o ligoninėje.
„Asmuo, kuris yra tiek sužeistas, kad jį ištinka smegenų mirtis, jam dažniausiai būna pažeisti ir kiti organai, todėl neįmanoma nustatyti, ar jie išvis būtų tinkami transplantacijai.
Širdis sustoti gali labai greitai, nes smegenys dalyvauja visame kraujotakos procese.
Tam, kad būtų diagnozuota smegenų mirtis ir paimti organai, reikia ne vieno mediko sprendimo. Ir, visų pirma, ligonį bandoma išgelbėti, už jį yra kovojama.
Tik jau matant, kad situacija beviltiška, konstatuojama smegenų mirtis. Ir po jos yra labai nedaug laiko, kai reanimacijoje stengiamasi išlaikyti gyvybingus organus, nes širdis labai greitai stoja.
Lauko sąlygomis jis tiesiog tikrai žus, jei jam nesuteiks pagalbos, todėl ir donorystės procesas taps neįmanomas“, – paaiškino medikas.
Apkaltino savo nuodėmėmis
Filme taip pat pasakojama apie tai, kad ukrainiečiai neva turi mobilius krematoriumus, kurie skirti „naikinti įkalčius“ po to, kai iš žuvusių karių išimami organai.
Tačiau tokius prietaisus buvo pastebėti turintys rusai. Karo pradžioje Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matomi sunkvežimiai, galintys sudeginti kūnus.
Taip daroma todėl, kad Rusijos vadovybė slepia didžiules karių netektis ir taiko tradicinę rusišką praktiką atimti iš žuvusiųjų šeimų Rusijos propagandos reklamuojamas pašalpas ir kompensacijas.
Taip pat rusai ukrainiečius kaltina neaišku kur išvežus per 200 našlaičių iš separatistinių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų.
Tačiau nuo pat karo pradžios, laikinai okupuotose teritorijose įsibrovėliai rusai grobia ukrainiečių vaikus, išveždami juos į Rusiją „poilsiauti“.
2023 metų birželio mėnesio pradžios duomenimis, vien tik oficialiai patvirtinta, kad okupantai pagrobė ir išvežė į Rusiją ar Baltarusiją 19 484 ukrainiečių vaikus, iš kurių 4 390 yra našlaičiai. Iki šiol pavyko susigrąžinti tik 371 vaiką.
Artimųjų sutikimo reikia
Filme atvirai meluojama, kad pakeitus donorystės įstatymą, nuo šiol bus galima iš asmens paimti organus be jo ar artimųjų sutikimo.
Tai nėra tiesa. Nuo kitų metų sausio Ukrainoje įsigaliosiantys donorystės įstatymo pakeitimai numato, kad kiekvienas pilnametis veiksnus asmuo turi teisę duoti sutikimą ar nesutikimą, kad jo organai po mirties būtų panaudoti arba nepanaudoti transplantacijai.
Įstatyme akcentuojama, kad organų donoru gali būti gyvas recipiento giminaitis arba savo valią paaukoti organus išreiškęs asmuo, kuriam nustatyta smegenų mirtis.
Jei asmuo neįrašė atitinkamo sutikimo ar nesutikimo jam esant gyvam, jo mirties atveju tokio sutikimo transplantacijos koordinatorius asmeniškai prašo kito sutuoktinio arba vieno iš asmens artimųjų giminaičių.
Nesant antrojo sutuoktinio ar artimųjų giminaičių tokį sutikimą gali duoti asmuo, kuris įsipareigoja palaidoti mirusįjį.
15min verdiktas: Melas. Reportaže nepateikiama jokių įrodymų, kad Ukrainoje veikia juodoji organų rinka. Be to, kad organai būtų tinkami donorystei, asmens mirtis turi būti konstatuojama ligoninėje, o ne karo lauke. Dėl karinės padėties organų gabenimas lėktuvu ar sraigtasparniu neįmanomas, o traukiniu užimtų pernelyg daug laiko.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
